„Sjevjerodonecko užėmimas yra grynai politinis klausimas. Nieko jis nelems. Karas čia nesibaigs“, – sakė atsargos generolas.
J.V.Žukas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų okupuotose teritorijose vis aktyviau ima veikti ukrainiečių partizanai, kurie įbaugino rusus.
Jis padėtį mūšio lauke aptarė penktadieninėje 15min laidoje „Kas naujo fronte“.
– Tradiciškai noriu pradėti nuo žemėlapio. Fronto linija tęsiasi daugiau kaip 1000 kilometrų. Karščiausi taškai yra mūšis dėl Sjevjerodonecko Luhansko apylinkėse. Taip pat matome susirėmimus į šiaurės rytus nuo Charkivo. Ir ukrainiečių atakos aplink rusų okupuotą Chersoną. Kur šiuo metu rusai yra sutelkę savo didžiausias pastangas, koks yra jų artimojo meto tikslas ir kaip jiems sekasi?
– Turbūt visiems ne naujiena, kad pagrindiniai mūšiai jau šeštą savaitę vyksta Luhansko ir Donecko administracinių sričių ribose. Dabar didžiausi susirėmimai vyksta Sjevjerodonecke ir Lysyčanske.
Iš pradžių Rusija turėjo planą turbūt paimti visą kairiakrantę Ukrainą. Tas planas sužlugo. Paskui atsirado planas blokuoti ir užimti Donecko ir Luhansko sritis, apsupti Ukrainos kariuomenės grupuotę. Šiuo metu viskas koncentruojasi būtent šiame taške. Ten sutelktos didžiausios Rusijos pajėgos – bendrai apie 50-60 kovinių grupių. Šiuo metu yra dedamos visos pastangos užimti Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestus ir išeiti į Luhansko srities administracines ribas.
Kas bus toliau? Yra bandymų užimti ir Donecko sritį, bandoma visą laiką vykdyti puolimo veiksmus nuo Iziumo ir nuo Popasnos, taip pat ir šiaurės kryptimi. Bet pagrindinis jų uždavinys ir didžiausia pajėgų koncentracija yra Sjevjerodonecko ir Lysyčansko pusėje.
Čia yra ir tam tikras politinis spaudimas Rusijos kariuomenei. Dabar nežiūrima į tikslus sunaikinti Ukrainos kariuomenę, užimti teritoriją ar pakeisti politinę valdžią, bet – pasiekti kažkokią taktinę sėkmę, kad būtų galima pateikti ją Rusijos visuomenei ir tokiu būdu galbūt padiktuoti Ukrainai kažkokias sąlygas.
– Pažvelkime detaliau į žemėlapį. Pagal pranešimus Sjevjerodonecke yra dar 10 000 civilių, ima stigti geriamojo vandens, maisto. Ten teka Šiaurinio Doneco upė, buvo pranešimai, kad visi trys tiltai per ją yra susprogdinti. Kiek yra rizikos, kad Sjevjerodoneckas taps antru Mariupoliu – visgi ukrainiečių gynėjai gali būti atkirsti ir apsupti?
– Žinoma, rizika visada egzistuoja, visi tiltai sunaikinti. Kol kas tiekimo, komunikacijos, logistikos visos veikia. Rusijos pagrindinis dėmesys – kaip nors izoliuoti. Ten yra apie 10 000 ukrainiečių karių, kurie veikia toje teritorijoje, gina Sjevjerodonecką ir Lysyčanską bei tiekimo ir evakuacijos kelius.
Rusijos kariuomenės bandymai pajudėti kiek nors iš šiaurės ir Iziumo kryptimi patiria nesėkmes. Tai jau tęsiasi keletą savaičių. Nepaisant tokios didelės jėgų koncentracijos jiems nepavyksta pajudėti arba pasiekti žymesnių taktinių laimėjimų. Labiausiai jiems pavyko pasistumti šiek tiek nuo Popasnos, 10-15 km, bet to pagrindinio kelio, kuris jungia Sjevjerodonecką su Bachmutu, jiems dar nepavyko užimti ir blokuoti. Šiuo metu ten vyksta labai aršios kovos. Stengiamasi atkirsti tiekimo ir evakuacijos kelią ir užimti Sjevjerodonecką.
Sjevjerodonecko užėmimas yra grynai politinis klausimas. Nieko jis nelems. Žinoma, miesto praradimas visada kažką lemia. Bet čia daugiau psichologiniai dalykai ir politiniai nurodymai iš Rusijos vadovybės žūtbūt paimti Sjevjerodonecką. Tai panaši situacija kaip buvo su Mariupoliu pietuose. Taip pat buvo politinis sprendimas.
Labai daug kareivių metama į kovą, daug žuvusių, ir miestai – tiek Sjevjerodoneckas, tiek Lysyčanskas – sugriauti. Tai kokia prasmė galų gale imti miestus, kurie yra nušluojami nuo žemės paviršiaus? Ką su jais darysi? Gyventojai visi pabėgę.
Šiuo metu ukrainiečiai Sjevjerodonecke kol kas laikosi, kontroliuoja pramoninę zoną, ten yra ir civilių gyventojų. Civiliai gyventojai turėjo galimybę evakuotis, bet iki šiol to atsisakė. Kiek žinau, dabar evakuacija iš Lysyčansko vyksta, nes labai intensyvūs apšaudymai. Situacija nuolat keičiasi, miesto rajonai eina iš rankų į rankas.
– JAV įsikūręs Karo studijų institutas prognozuoja, kad, tikėtina, per kelias savaites rusams gali pavykti užimti Sjevjerodonecką, bet jeigu taip ir įvyktų, jie visgi sustotų. Nes per upę jau buvo keli nesėkmingi persikėlimai, vargu, ar jiems pavyktų užimti ir Lysyčanską bei stumtis į Vakarus. Ar jūs sutiktumėte su tokiu scenarijumi?
– Aš sutinku, kad tai neduos kažkokios operatyvinės sėkmės. Jeigu situacija ir pablogės, aš tikiuosi, kad ukrainiečiai sugebės evakuoti savo pajėgas. Toks rimtesnis pralaimėjimas būtų, jeigu Rusijai pavyktų apsupti tą ukrainiečių grupuotę, kuri veikia toje vietoje, kadangi Ukrainos kariuomenė prarastų daug karių. Bet reikia pasitikėti ukrainiečių karine vadovybe. Jie vertina tą padėtį kasdien ir, jeigu matys, kad nebegali išlaikyti tų miestų, sugebės atitraukti savo kariuomenę į saugią teritoriją ir tada viskas tęsis iš naujo.
Bet karas čia nesibaigs, niekas čia nesibaigs. Ir tai nebus kažkokia operatyvinė strateginė sėkmė, jeigu jie užims Luhansko sritį. Čia daugiau politinės vadovybės ir prezidento Putino pateikimas savo vidaus vartojimui, savo visuomenei kaip tam tikra pergalė, kurios jiems niekur nepavyko pasiekti. Mariupolio užėmimas nebuvo priimtas visuomenės kaip kažkoks ypatingai didelis taktinis laimėjimas.
Čia daugiau veikia politiniai dalykai, čia nėra jokios karinės logikos ir nėra jokio karo meno. Tiesiog kariuomenė stumiama kakta į kaktą prieš kitą kariuomenę norint pasiekti politinių tikslų, daugiau nieko.
– Tikimės, kad ukrainiečiai sutelks išteklius, pajėgumus kontrpuolimui. Ukrainos vadovybė, prašydama ginkluotės, pastaruoju metu ypač akcentuodavo salvines raketų ugnies sistemas MLRS. Šią savaitę ir amerikiečiai, ir britai, ir vokiečiai bendru pareiškimu paskelbė, kad apie 10 tų sistemų tieks. Generole, kuo svarbios šios sistemos ar jos gali daryti kažkokį svarbų pokytį mūšio lauke, jeigu ukrainiečiai būtų apmokyti, gautų jų ir imtų jas valdyti?
– Kažkokia dalis ukrainiečių jau yra apmokyta ir, kiek žinau, amerikiečių viena baterija, keturios sistemos, yra pakeliui ir per savaitę ar dvi jos tikrai įsijungs į kovos veiksmus. Ta raketinė artilerijos sistema, be abejonės, yra labai efektyvi, žymiai efektyvesnė negu Rusijos, kadangi amunicija yra išmani. Pagal GPS parenkamas taikinys, įvedama į programą ir sviediniai eina tiesiai į taikinį, 5-6 metrų paklaida galima. Veikimo nuotolis 70-80 km. Be abejonės, tos vakarietiškos technikos yra visi pranašumai ir veikimo nuotolis yra didesnis negu galimas artilerijos veikimo nuotolis.
Generolas Milley (JAV Generalinio štabo pirmininkas Markas Milley, – red. past.) „Ramšteino“ susitikimo metu pasakė, kad ukrainiečiai jau yra gavę apie 50 tokių sistemų. Tos keturios amerikiečių sistemos, kurios dabar bus pateiktos, dar trys britų, trys vokiečių, – iš viso dešimt, bus tik dalis to, kas jau veikia Ukrainos teritorijoje ir kas jau yra gauta iš kitų šalių. Tai, be abejonės, sustiprins Ukrainos pajėgumus, bet tai vis dėlto yra nepakankamas kiekis. Kad pradėtų aktyvius kontrpuolimo veiksmus ukrainiečiams, kaip sakė jų Gynybos ministerija ir Generalinis štabas, reikėtų iki 300 tokių sistemų.
Labai tikiuosi, kad tai yra tik pradžia. O galbūt amerikiečiai ir nenori skelbti tikrojo skaičiaus, kuris bus perkeltas į Ukrainą. Galvoju, kad ypatingai „lendlizui“ prasidėjus realiai vykti rudenį, tų sistemų bus daugiau ir jos galės kažką nulemti mūšio lauke.
– Norėčiau dar trumpai aptarti situaciją aplink Chersoną. Ką mes žinome tiek apie ukrainiečių kontratakas siekiant atsiimti dalį teritorijų, ir ką mes žinome apie partizaninį ukrainiečių veikimą rusų užimtuose kraštuose?
– Kiek teko girdėti iš perimtų pokalbių, kurie yra paskelbti, rusai yra įsibaiminę. Ir partizanų grupės veikia. Yra nemažas skaičius ir užpultų objektų. Ir Melitopolyje, ir Chersone.
Rusijos kareiviai nėra labai stipriai motyvuoti, kad gintų šitą kraštą ir šitą sritį. Manau, kad (prie Chersono, – red. past.) kol kas yra tik taktinė ukrainiečių sėkmė. Visą laiką palengva juda Chersono link. Tai irgi yra tokios taktinės sėkmės. Keli kilometrai ir bandymas įsitvirtinti. Vėl keli kilometrai į priekį – ir bandymas įsitvirtinti. Bet jie neturi artilerijos persvaros, labai intensyvus apšaudymas. Artilerijos santykis yra vienas prieš iki dešimties. Ši intensyvi artilerijos ugnis ir aviacijos skrydžiai iš Krymo daro ukrainiečių kontrpuolimą ir taktinius kontrpuolimo veiksmus labai sudėtingus, kadangi ten yra atvira vietovė. Bet šiaip ar taip toje vietoje jie turi kažkokią iniciatyvą.
