– Generole, jūs pats penkerius savo karjeros metus esate praleidęs Vokietijoje. Kiek patikimi vokiečiai yra Lietuvos sąjungininkai gynybos srityje?
– Kaip ir kiekvienas NATO partneris – reikia manyti, kad jie yra patikimi. Aišku, ten sprendimo priėmimo procedūros yra sudėtingesnės dėl įvairiausių istorinių ir politinių aplinkybių. Net jeigu ir būtų aktyvuotas NATO sutarties 5-as straipsnis, dar vis tiek Vokietijos parlamentas turėtų priimti sprendimą dėl Vokietijos kariuomenės panaudojimo užsienyje ar kokioje kitoje svarbioje NATO misijoje. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose prezidentas priima sprendimą panaudoti amerikiečių kariuomenę viename ar kitame pasaulio taške.
Bet vis tiek tai yra NATO partneriai, patikima šalis, daug metų mes su jais bendradarbiaujame ir perkame iš jos įvairią ginkluotę. Ir dar vienas labai svarbus dalykas – vokiečių kariuomenė arba vokiečių kariai privalo gintis, jeigu yra puolami vienoje ar kitoje užsienio šalyje. Dėl to nereikia sulaukti politinių sprendimų. Jie tiesiog gina save.
Dar kai aš buvau kariuomenės vadu, mes turėjome daug pokalbių ir su vokiečių kariuomenės vadovybe, ir su kovinės grupės vadovybe. Mes visada prieidavome prie vienos nuomonės – jeigu kas nors įvyks, jeigu Baltijos šalys bus puolamos, mes iš pat pradžių stovėsime visi kartu. Jie nelauks, kol bus priimti politiniai sprendimai Vokietijoje, todėl, kad reikia gintis, mes esame puolami.
Ir vokiečių kariuomenė turi teisę gintis, jeigu yra puolami, nelaukdami politinių sprendimų ir nurodymų. Tai tokiu atveju visada buvo tam tikras susitarimas, kad jeigu būsime puolami, ginamės visi, stovime kartu, visiems nuo to bus geriau. O po to jau žiūrėsime, kokie bus politiniai sprendimai, galvosime apie evakuaciją, jeigu politinė Vokietijos vadovybė priimtų tokius sprendimus.
Be abejonės, vokiečių karių buvimas čia, Lietuvoje, yra labai svarbus, todėl, kad tai yra tikras atgrasymas. Ir yra labai reali galimybė, kad nuo pat karinio konflikto pradžių Lietuvos ir Vokietijos kariuomenė stovės kartu.
Kiekviena šalis, kuri dalyvauja šioje kovinėje grupėje, turi skirtingas elgesio taisykles užpuolimo atveju. Viena situacija yra su Vokietija. Visai kitaip yra su Norvegija, kuri pasiruošusi iš karto, be jokių išlygų. Olandai turi savo požiūrį į tiesioginį karinį konfliktą, jeigu būtų užpulti. Visi yra vieningi dėl to, kad, nepaisant to, kokias turi taisykles užsienyje užpuolimo metu, visi stovime kartu. Toks būdavo susitarimas tarp kariškių. Manau, kad jis galioja ir šiandien.
– Tą patį akcentuoja ir neformaliuose pokalbiuose su žurnalistais Vokietijos karininkai, kurie rūpinasi NATO batalionu, kad nuo pirmos minutės turime teisę į savigyną ir mes tikrai ginsimės. Įvertinus tiek politinę valią, tiek Vokietijos karinius pajėgumus, tiek Lietuvos infrastruktūrą, Lietuvos pajėgumus priimti karius, kiek realiai, jūsų nuomone, turėtų praeiti laiko, kad Lietuva jau galėtų turėti nebe NATO batalioną, o pilną kovinę brigadą?
– Dabar sudėtinga man pasakyti, kadangi nedalyvauju tuose procesuose. Bet aišku viena, kad šiuo metu karinė infrastruktūra – poligonai, kareivinės, dar kalbama apie visuotinį šaukimą, – viskas yra ant ribos. Kareivinės yra perpildytos ir dabar tie vokiečių kareiviai, kurie papildomai atvyko į Lietuvą kilus Ukrainos konfliktui, gyvena tose pačiose patalpose. Tiesiog pastatytos papildomos lovos ir sąlygos ne visiškai atitinka kariuomenės dislokacijos sąlygas. Toliau – mokymo vietos, poligonai. Ir amerikiečiai, ir Lietuvos kariuomenė, ir vokiečiai, ir pratybos, ir šaudymo pratybos, ir pratybų laukai, ir t.t. Viskas labai perkrauta, tiesiog vyksta nesustojamai, nėra jokių savaitgalių, poilsio dienų, jokių švenčių. Tiesiog yra dalinamas laikas ir stengiamasi tuo pasinaudoti.
Jeigu kariuomenė dar staiga padidėja... Be abejonės, dabar turime variantą su Rūdninkų poligonu, tai kažkiek spręstų šį klausimą. Na, ir aišku, apgyvendinimas – kareivinės, parkas, remonto bazės, logistika ir t.t.
Mums labai svarbu, kad tie sprendimai būtų priimti. Ir kad būtų priimtas sprendimas dėl brigados formavimo. Jeigu bus identifikuotas dalinys, junginys, kuris bus skirtas Lietuvos gynybai, jam bus suformuota tokia užduotis ir jis pradės treniruotis kartu su Lietuvos kariuomene ir Baltijos šalių kariuomenėmis šiame regione, galbūt nėra taip svarbu, kur jis bus dislokuotas arba kur kareiviai pradžioje bus dislokuoti.
Būtų gerai, kad čia būtų logistinis paketas iš anksto ir visa tam reikalinga technika. Kareivius permesti iš vienos ar kitos Vokietijos vietos reikalui esant nebūtų labai sudėtinga, jeigu technika ir logistika, ir amunicija būtų čia. Ir jie rotuodami vienas kitą, kaip dabar panašiai daro amerikiečiai, atvyktų čia treniruotis. Ir Lietuvos gynybos uždavinys jiems būtų iškeltas kaip pagrindinis uždavinys. Tai tada toks variantas yra visai priimtinas.
Ir apie jį, beje, kiek aš žinau, kalbėjo Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius), kad tai būtų pats geriausias variantas. Pajėgos bus priskirtos, technika bus perkelta į užduoties vykdymo rajoną, pajėgos atvažiuos čia treniruotis, veiks štabai. Ir, reikalui esant, žmonės visiškai paprastai gali būti permesti per labai trumpą laiką į Lietuvos teritoriją. Ir, jeigu technika stovi čia, galima tuoj pat pradėti veikti.
