Pasak jo, jeigu Lietuva negebės vykdyti partijų susitarimo iki 2030 metų didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies prašymai NATO skirti papildomų pajėgumų gali atrodyti nepakankamai įtikinami.
„Jeigu mes to nevykdome, tai galbūt mes nevykdysime ir tarptautinių įsipareigojimų? Tai kodėl mes tada kalbame ir kreipiamės į NATO dėl oro policijos, dėl oro gynybos, dėl pajėgų dislokavimo, jeigu nesugebame vykdyti to, ką patys viduje esame susitarę“, – LRT radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Tas turės, aišku, tam tikrų neigiamų pasekmių mūsų reputacijai“, – pridūrė buvęs kariuomenės vadas.
Jis komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) trečiadienį priimtą pasiūlymą pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.
Tokį pasiūlymą komitetas pateikė siekdamas sudaryti galimybę pasiskolinti mažiau, nei, anot parlamentarų, planuoja Vyriausybė.
BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.
Mes turime žinoti, kokia vis dėlto perspektyva, ar to (partijų) susitarimo bus laikomasi, ar ne, ar bus naujas susitarimas.
Pasak komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, formuluotę pasiūlyta keisti nuogąstaujant dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir iš to kilsiančio poreikio perskirstyti pinigus jautresnėms sritimis.
J.V.Žukas sakė, kad iš šalies vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba nusprendė kitais metais krašto apsaugai skirti 2,05 proc. BVP, o 2021 metais – 2,08 proc. BVP.
Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.
J.V.Žukas sakė, kad bet koks šių skaičių koregavimas Seime „yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“.
Pasak jo, kilusi situacija taip pat kelia klausimų, kaip gynybos finansavimas augs ateityje.
„Mes turime žinoti, kokia vis dėlto perspektyva, ar to (partijų) susitarimo bus laikomasi, ar ne, ar bus naujas susitarimas“, – teigė G.Nausėdos patarėjas.
„Tai yra nacionalinio prestižo klausimas, ar valstybė vykdo savo susitarimus“, – pridūrė jis.
Seimo nariai pirmąjį 2020-ųjų valstybės biudžeto svarstymą pradės kitą savaitę.
