Tarp originaliausių – avangardistų Jono Meko ir Jurgio Mačiūno kūrybą, kurią yra įsigijęs Vilnius, užuot stačius naują muziejų, eksponuoti Lukiškių kalėjimo patalpose. Jos turėtų likti laisvos iškėlus ten laikomus asmenis į miesto pakraštyje planuojamą statyti naują įkalinimo įstaigą. Taip pat siūlymas vietoj Guggenheimo vardo pirkti teisę naudoti Silicio slėnio vardą ir atidaryti ne meno, o mokslo muziejų.
Guggenheimo muziejaus idėjos šalininkai taip pat nestokojo originalių pastebėjimų - pavyzdžiui, kad Guggenheimo muziejaus nebuvimas nulėmė skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankrotą. Susitikime, be kita ko, neišvengta ir Guggenheimo muziejaus lyginimo su Valdovų rūmų projektu.
„Šitoje salėje susirinks 51 tarybos narys, kada bus pateiktos išvados, ir jas svarstys. Nesinori nukrypti į kitas temas, bet dėl Valdovų rūmų irgi yra daug šalininkų, yra daug priešininkų, tai lygiai taip pat ir čia bus svarstoma, bus argumentuojama“, – posėdyje kalbėjo sostinės vicemeras Gintautas Babravičius.
Posėdyje projekto kritikai ir šalininkai taip pat nesutarė, kokiu atveju Vilnius būtų provincija –pasistatęs muziejų ar jo neturėdamas.
Klausiamas, kokia dalimi prie muziejaus Vilniuje steigimo prisidėtų Guggenheimo ar Ermitažo muziejai, G.Babravičius aiškino, kad mes turėtume džiaugtis galėdami patys mokėti už teisę naudoti tokius vardus Vilniuje planuojamam statyti muziejui.
„Mes negausime iš jų naudų, mes mokėsime jiems pinigus ir džiaugsimės galbūt, jei sutartis bus sudaryta, kad kolekcijas mes gausime čia. Tokie yra žanro dėsniai. Greičiausiai už pinigus, bus licencinis mokestis už to vardo gavimą. Mes galime apsispręsti, mes galime pasakyti, kad mums reikalingi šitie vardai, kad jie asocijuotųsi su mūsų miestu, mes galime pasakyti, kad ir nereikalingi“, – svarstė G.Babravičius.
Posėdyje dalyvavęs architektas Kęstutis Pempė savo ruožtu piktinosi projekto šalininkų teiginiais apie galimybę Vilniui, turinčiam Guggenheimo muziejų, tapti regiono lyderiu. Tokie teiginiai puošia projekto galimybių studiją.
„Vizija, kad Vilnius taps regiono centru, yra dūmų uždanga. Ji eina nuo pats pradžių ir ji iš tikrųjų yra labai nerimta, švelniai pasakius. Mes iš tikrųjų nei su Minsku, nei su Ryga, nei su Varšuva konkuruoti jau šiandien negalime, tai yra faktas (...) Visuomenė, man atrodo, šituo projektu iš tikrųjų yra klaidinama (...) Turi vykti diskusija, ką mes nacionalinės kultūros arenoje pirmiausia turime padaryti. Jeigu tokia diskusija vyks ir vėl laimės eiliniai valdovų rūmai, pirmyn, bet ta diskusija turi vykti, jinai turi būti vieša“, – akcentavo K.Pempė.
G.Babravičius užtikrino, kad tokia diskusija bus, tačiau taip pat pridūrė, kad paprasti piliečiai nuomonę pareiškia per rinkimus.
Į pastabą, kad vos į keletą Europos miestų tiesioginius skrydžius galintis pasiūlyti Vilniaus oro uostas daro juokingus pareiškimus apie Vilniaus tapimą regiono centru, G.Babravičius atsakė Guggenheimą esą turėsiančiais lydėti projektais.
„Jeigu čia siautės skustagalviai, jeigu čia mokesčių sistema bus tokia, kad nesivystys turizmo infrastruktūra, jeigu mes neturėsime nacionalinių vežėjų, kurie veža šituos dalykus, tai, aišku, ir neveiks sėkmės modelis. Yra milžiniškas kompleksas sąlygų, kuris yra susijęs (...) Galbūt mes, tarkime, priimsime politinį sprendimą kokio nors konkurentabilaus oro uosto Karmėlavoje statybai, pasigreitinsime geležinkelį iki ten ir turėsime alternatyvą tai pačiai Rygai ir t.t. (...) Jeigu būtų šitas Ermitažo Guggenheimo muziejus, ko gero „flyLAL“ nebūtų bankrutavęs“, – svarstė G.Babravičius.
Posėdyje projekto kritikai ir šalininkai taip pat nesutarė, kokiu atveju Vilnius būtų provincija –pasistatęs muziejų ar jo neturėdamas.
„Tai per prabangus pastatas fluxus ir J.Mačiūnui. Aš nesuprantu to muziejaus koncepcijos - gražus pastatas, kuris išaugo valstybinėje žemėje? Įsivaizduokite, kas yra J.Maičiūnas ir J.Mekas pasaulio meno kontekste. Net Čiurlionis yra sagos dydžio, kalbant atvirai. Iš provincinio mąstymo atsiranda šitas muziejus“, – tikino režisierius Vytautas Damaševičius, aiškinęs, kad Lietuva neturi, ką tokiame muziejuje eksponuoti.
„Projekto reikia, jeigu nenorime būti provincija, absoliučiai suprovinciškėti, kas dabar labai Lietuvai būdinga, nes nebereikia nei savo oro linijų, nebereikia nei skrydžių į Europos miestus, susisiekimo, neberiekia atstatytų Valdovų rūmų, nebereikia nei Guggenheimo muziejaus, spaudžiamės spaudžiamės, nieko nebereikia, Nacionalinės galerijos nebereikia atidarinėti, nereikia Lietuvos tūkstantmečio pažymėti, reikia suspausti Lietuvos tūkstantmečiui skirtą Dainų šventę, nuimti visus pinigus nuo „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“, o paskui sėdime, visi mus pamiršta, niekas pas mus neatvažiuoja, atsiranda lietuvių sindromas, kokie mes nevykėliai, niekam neįdomus, užsisėdėję ir t.t.“, – savą versiją dėstė Regina Katkevičienė.
Savo ruožtu Jono meko Vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas į pastabas, kad avangardistai J.Mekas ir J.Mačiūnas neverti Guggenheimo pastato, atsakė įvardydamas keliolika jų pelnytų apdovanojimų.
Architektė Jūratė Markevičienė pabrėžė pasigendanti alternatyvų siūlomam Guggenheimo projektui.
„Pavyzdžiui, Lukiškių kalėjimas, kuris yra iškraustomas, fluxus kolekcijai – ideali vieta (...) Arba jeigu kalbame apie „brand'o“ pirkimą, tai gal mums geriau nusipirkti Silicio slėnio brandą?“ – su šypsena dėstė vilnietė, taip pat sukritikavusi projekto šalininkų dažnai minimą Guggenheimo muziejaus pasisekimą Bilbao mieste Ispanijoje.
Pasak architektės, Bilbao galima būtų lyginti su Elektrėnais, bet ne su Vilniumi, nes prieš muziejaus pastatymą šis Ispanijos mietas buvęs visiškai nepatrauklus – ne toks, koks dabar Vilnius.
Projekto kritikai posėdyje akcentavo, kad pagal Vilniaus bendrąjį planą Neries pakrantė turi būti rekreacinė zona, tuo metu jiems oponuojantys teigė, kad muziejus tam netrukdysiąs. Pastarųjų teigimu, kultūros projektas, be kita ko, galėtų būti ir akstinas spręsti transporto problemas, o ne jas pagilintų.
Vilniaus miesto plėtros visuomeninės komisijos sprendimai ir siūlymai turi rekomendacinio pobūdžio galią miesto politikams.
Anksčiau skelbta, kad sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų, jis būtų finansuojamas iš privačių rėmėjų ir valstybės bei sostinės savivaldybėmis lėšomis, taip pat – iš ES fondų. Privatūs rėmėjai esą projektui jau yra skyrę 17 mln. litų.
Kaip posėdyje sakė G.Babravičius, projekto kaina galėtų siekti 120 mln. JAV dolerių (šiandieniniu kursu tai viršija 310 mln. litų). Muziejus esą sutrauktų 400 tūkst. turistų per metus, pusę jų – iš užsienio.
Daugiafunkcinio kultūros centro idėjos sumanytoju laikoma buvęs Vilniaus meras liberalcentristas Artūras Zuokas. Statybai buvo pritaręs buvusios socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės strateginio planavimo komitetas.
