Estijos krašto apsaugos sistemoje kontržvalgybininkams išaiškinus šnipą, kuris teikė itin slaptus duomenis Rusijai, LŽ teiravosi Lietuvos krašto apsaugos ministro J.Oleko, ar mūsų šaliai gresia panašūs dalykai.
– Komentuodamas Estijos atvejį Latvijos gynybos ministras tvirtino, kad jo šalis geriau pasiruošusi saugoti valstybines paslaptis. Kokia situacija Lietuvoje?
– Toks galimų šnipų išaiškinimas visada geriau nei neišaiškinimas. Žinoma, mes taip pat nagrinėjame tokius atvejus. Tenka tik apgailestauti dėl incidento Estijoje. Kol kas negaliu jo komentuoti, tikimės gauti išsamesnės medžiagos, kai bus atliktas tyrimas. Manau, Lietuvoje pakankamai saugu, kad informacija nenutekėtų ir tokių atvejų nebūtų.
– Ar buvusio Karinių oro pajėgų vado pulkininko Jono Marcinkaus (atleistas iš pareigų, nes dėl kontaktų su rusų kariškiais per Rusijos lėktuvo „Su-27“ katastrofos Lietuvoje tyrimą prarado teisę dirbti su slapta informacija – aut.) atvejis buvo vienetinis Lietuvos kontržvalgybos istorijoje?
– Tokio lygio atvejis iš tiesų buvo vienintelis. Būta ir kitų bandymų, kuriuos mūsų kontržvalgyba išaiškino. Tačiau atliekamas rimtas prevencinis darbas, kad tokios situacijos nesikartotų.
– Ar Lietuvos kariuomenei, kurioje tarnauja nemažai buvusių sovietų armijos kariškių, dėl to nekyla pavojaus?
– Tenka apgailestauti, kad šalies ir kariuomenės istorijoje buvo laikotarpis, kai dėl prarasto valstybingumo asmenys negalėjo tarnauti tėvynei tiesiogiai. Jie įgijo kariškas profesijas svetimos valstybės struktūrose. Tačiau atkūrus nepriklausomybę nemažai tokių žmonių savanoriškai padėjo kurti Lietuvos krašto apsaugos sistemą. Ne paslaptis, kad būta ir tokių, kurie buvo nepriimtini mūsų struktūroms. Šiandien jau yra nemažai aukštų karininkų ir net generolų, netarnavusių sovietinėje kariuomenėje. Norėčiau priminti, kad Lietuvą saugumo atžvilgiu labai vertina partneriai Europos Sąjungoje ir NATO. Nors ši sritis plačiai neviešinama. Vienas įrodymų, kad esame vertinami – brigados generolo Gintaro Bagdono, buvusio kontržvalgybos vadovo, skyrimas į ES karinio štabo žvalgybos padalinio vado pareigas.
– Ar Lietuvos saugumu užsiimančios struktūros pakankamai bendradarbiauja tarpusavyje?
– Anksčiau būta konkurencijos, nereikalingo varžymosi, o šiuo metu pasiektas aiškus informacijos keitimosi ir bendradarbiavimo lygis. Tobulėti reikia visada, tačiau dabartine padėtimi esu patenkintas.
Verbuoti ir latviai
Po Estijoje kilusio šnipinėjimo skandalo, į kurį įsivėlė aukštas šios šalies karininkas Hermanas Simnas, Latvijos gynybos ministras Vinetsas Veldrė pareiškė, kad išvadas turi daryti ne tik Estija, bet ir kitos NATO valstybės. Ministras patvirtino, kad būta ne vieno bandymo papirkti ir latvių karininkus.
