„Jungtinės Valstijos ir Lietuva kartu gina demokratijos vertybes. Naujosios NATO narės į Aljansą įnešė moralinio aiškumo.
Net kai šalia – pasitikėjimo nekeliantis kaimynas, Lietuva prisidėjo prie tolimos misijos Afganistane ir toliau siunčia instruktorius į Iraką, kur kovojama su „Islamo valstybe“.
2014-ieji Europai buvo lūžio metai. Atsakydami turime adaptuotis, bet neabejokite, kad mes – su jumis. NATO tvirtai stovi su jumis prieš grėsmes nacionaliniam suverenumui ir tarptautinei tvarkai. Mūsų įsipareigojimai NATO sutarties 5-ajam straipsniui išlieka geležiniai“, – prezidentūroje kalbėjo J.Mattisas.
„Jungtinės Valstijos remia ir supranta mūsų regiono iššūkius, todėl šis vizitas buvo labai laukiamas.
Aptarėme JAV galimybes dvišaliu pagrindu iš karto reaguoti į grėsmes, kurios gali kilti iš mūsų artimiausios kaimynės“, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė taip pat teigė su J.Mattisu kalbėjusi apie užduotis ateičiai – netrukus Briuselyje vyks NATO viršūnių susitikimas.
J.Mattisas: „2014-ieji Europai buvo lūžio metai. Atsakydami turime adaptuotis, bet neabejokite, kad mes – su jumis.“
„Iššūkiai keičiasi, o NATO organizacija turi prisitaikyti, ypač kalbant apie sprendimų priėmimo greitį, apie kariuomenių dislokavimo vietas, apie bendradarbiavimą ir apie papildomas saugumo priemones Baltijos šalių regione.
Šis regionas yra tolimiausia rytinė NATO organizacijos siena“, – priminė D.Grybauskaitė, pavadinusi J.Mattisą „Lietuvos draugu, suprantančiu mūsų iššūkius“.
JAV valdžia siekia parodyti, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs Baltijos šalių saugumui. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą ir įplieskė karą Rytų Ukrainoje, būgštaujama dėl vis agresyvesnės Kremliaus užsienio politikos.
Būtent reaguodama į Rusijos intervenciją Ukrainoje, NATO šiais metais dislokuoja po tarptautinį batalioną – maždaug 1 tūkst. karių – Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Prieš atvykdamas į Lietuvą, J.Mattisas lankėsi Danijoje, kur kalbėjo apie Baltijos šalis ir teigė, kad NATO buvimas regione padeda užtikrinti stabilumą.
„Noriu pamatyti, kaip sekasi vokiečių kovinei grupei, susitikti su kai kuriais iš šių šalių lyderių ir pareikšti pagarbą jų atliekamam darbui, užtikrinti, kad NATO buvimas išliktų labai pastebimas, kai mes iš esmės stengiamės sumažinti bet kokių klaidingų apskaičiavimų galimybę ir laimėti laiko diplomatams, kad Baltijos šalyse būtų atkurta ramybė ir stabilumas“, – Danijoje sakė J.Mattisas.
Sprendimai – po konsultacijų
Lietuvos pareigūnai iš Jungtinių Valstijų tikisi sprendimų dėl nuolatinio karių dislokavimo ir pagalbos stiprinant Baltijos šalių oro gynybą, taip pat paspartinti sprendimų priėmimo procesą NATO viduje.
Tiesa, J.Mattisas, Vilniuje paklaustas tiek apie galimą nuolatinį karių dislokavimą, tiek apie įmanomą „Patriot“ raketų atsiuntimą į Baltijos šalis ar konkrečiai Lietuvą, aiškiai neatsakė ir kalbėjo visų pirma apie gynybines užduotis ir priemones.
„Manau, kad Rusija puikiai supranta, kad mūsų buvimas Baltijos šalyse jokios grėsmės jai nekelia“, – teigė J.Mattisas, vis dėlto jis pridūrė, kad sprendimai dėl tokių gynybinių priemonių bus priimti po konsultacijų. Tą patį pakartojo D.Grybauskaitė.
„Atvešime tas sistemas, kurių nuspręsime, kad reikia. Bet koks Rusijos kovinės galios stiprinimas regione – kai jie ir mes visi žinome, kad mūsų veikla Lietuvoje ar kitose demokratinėse šalyse nekelia jokios grėsmės – toks stiprinimas yra destabilizuojantis“, – kalbėjo sekretorius.
Be jokios abejonės, pokalbiai dar laukia, tačiau jau rudenį Rusija ir Baltarusija rengia grėsme NATO rytiniam sparnui laikomas karines pratybas „Zapad 2017“.
Neoficialiai kalbama, kad raketų „Patriot“ baterija kurią nors Baltijos šalį, galbūt Lietuvą, gali pasiekti vasarą – turbūt liepos mėnesį.
Kai Senate vyko J.Mattiso kandidatūros tvirtinimas, senatorius Johnas McCainas paklausė jo, ar jis remia nuolatinį JAV karių buvimą Baltijos šalyse. J.Mattisas iš pradžių dar pareiškė, kad reikia patvirtinti naują nacionalinio saugumo komandą, bet tuomet aiškiai ištarė: „Sere, taip, pritariu.“
Vašingtone kalbama, kad J.Mattisas nuo seno labai rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę, ypač – Baltijos šalims, kurias jis esą gintų nedvejodamas ir kurių indėlį operacijose Afganistane ir Irake jis itin vertina.
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą atgyvenusiu.
D.Trumpas NATO jau nebemenkina
Rytų Europos šalyse pernai buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą atgyvenusiu, ir susiejo gynybos įsipareigojimus su gynybos išlaidų dydžiu.
Tapęs prezidentu, D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti palankiau, tačiau nuolat pabrėžia, kad Europos šalys turi didinti krašto apsaugos finansavimą, o Aljansas – daugiau dėmesio skirti kovai su terorizmu.
Naujo nerimo JAV sąjungininkams antradienio vakarą sukėlė žaibiškas D.Trumpo sprendimas atleisti Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey. Pastarasis kaip tik vadovavo komplikuotam kontržvalgybos tyrimui dėl D.Trumpo komandos narių galimų sąsajų su Rusija.
Baltijos šalys dėl gynybos biudžeto pastaruoju metu pristatomos kaip sektinas pavyzdys.
Estija jau ne vienus metus gynybai skiria NATO sutartus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o Lietuva ir Latvija šį rodiklį numato pasiekti kitąmet. Tokių šalių Aljanse nėra daug.
„Pasiutusio šuns“ pravardę turintis atsargos generolas J.Mattisas iki 2013 metų kovo buvo JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadovybės viršininkas ir buvo atsakingas už JAV karius Irake bei Afganistane.
Garsėja skambiais pasisakymais
Keturių žvaigždučių generolo karjera JAV ginkluotosiose pajėgose užtruko net 44 metus, o jo kasdienybę sekę reporteriai daugybę originalių J.Mattiso pasisakymų praminė matisizmais.
Gausus šio kariškio gerbėjų būrys jį vadina „Kariu vienuoliu“, taip pat – „Pamišusiu šunimi“. Vienas matisizmas net atsidūrė kompiuteriniame žaidime „Team Fortress 2“. Jis skamba taip: „Būkite mandagūs, būkite profesionalūs, bet turėkite planą nužudyti visus sutiktus žmones.“
J.Mattisas, regis, dar nė nepaskirtas gynybos sekretoriumi sugebėjo įtikinti D.Trumpą apsigalvoti dėl požiūrio į kalinių kankinimus, dėl kurių liūdnai pagarsėjo George'o W.Busho administracija. Ir vėl neapsieita be matisizmo.
„Man niekada neatrodė, kad kankinimas efektyvus. Visada sakiau: duokite man pakelį cigarečių, pora alaus, ir man pavyks geriau nei kankinant“, – tokį paaiškinimą D.Trumpui, kuris liko sužavėtas, esą pateikė J.Mattisas.
