Stebėtojai taip aiškina augantį aukščiausių Japonijos pareigūnų susidomėjimą šio konsulinio pareigūno atminimu, kurį šeštadienį pagerbė į Ch.Sugiharos namų muziejų Kaune nuvykęs šalies užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.
Apie 20 minučių trukusio apsilankymo metu ministras apžiūrėjo Ch.Sugiharos žydams išduotų „Gyvybės vizų“ sąrašą bei ekspoziciją apie diplomato gyvenimą ir pasirašė svečių knygoje.
Pabrėžti Ch.Sugiharos vaidmenį yra nusistovėjusi tradicija bendraujant Lietuvos ir Japonijos pareigūnams, tačiau jo veiklos pavyzdys pastaraisiais metais tampa ypač svarbus Tokijui dėl Rusijos ir Kinijos skatinamų ginčų Antrojo pasaulinio karo tema.
Diskusijos apie karą yra nemalonios Japonijai, buvusiai nacių Vokietijos sąjungininke.
„Šiame kontekste japonams prasminga skirti didesnį dėmesį istorijoms, kurios rodo pozityvų Japonijos vaidmenį tuo metu. Sugiharos istorija yra vienas tokių pavyzdžių“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas.
Japonijos ministrą muziejuje priėmęs jo vadovas Ramūnas Janulaitis BNS sakė, kad japonams reikia alternatyvų istorijoms apie tėvynainių žiaurumą su kaimynais ir amerikiečių bei britų karo belaisviais.
„Sugiharos žygdarbis tai daro ir tampa ta atsvara. Per Sugiharą japonai mato, kad elgėsi ne tik juodai, bet buvo ir didvyrių“, – teigė R.Janulaitis.
Prieš trejus metus Ch.Sugiharos muziejų aplankė ir Lietuvoje viešėjęs Japonijos premjeras Shinzo Abe. Muziejus yra įkurtas buvusiose Japonijos konsulato, kur dirbo Ch.Sugihara, patalpose.
Japonų aukos
Žaliakalnyje įsikūręs Ch.Sugiharos muziejus smarkiai nukentėjo finansiškai per koronaviruso pandemiją, tačiau įstaigą gelbėjo japonų aukos.
Pagrindinę pajamų dalį jis susirenka iš lankytojų nusipirktų bilietų.
Didžioji dalis iš 20 tūkst. prieš pandemiją 2019 metais muziejų aplankiusiųjų buvo japonų turistai, 2020 metų pradžioje dingę, įvedus kelionių ribojimus dėl pasaulyje išplitusio koronaviruso.
Pats muziejus taip pat buvo uždarytas įvedus karantiną ir feisbuke pasiskelbė turintis finansinių sunkumų.
Pasak R.Janulaičio, į įrašą dėmesį atkreipė japonų ambasada Lietuvoje, nusprendusi organizuoti aukų rinkliavą Japonijoje.
Jo teigimu, tokiu būdu įstaigai buvo paaukota daugiau nei 120 tūkst. eurų, o tai leido ne tik išsaugoti darbuotojus, bet ir susitvarkyti pasenusias muziejaus grindis.
Anot muziejaus vadovo, ši istorija tik įrodo, kokiu svarbiu žmogumi Japonijoje yra tapęs Ch.Sugihara.
„Jie didžiuojasi savo baltu žmogumi, kaip patys sako. Vienetai iš diplomatų pasielgia taip, kaip jis, rizikuodami karjera ir gyvybe“, – sakė R.Janulaitis.
„Japonai labai džiaugiasi, kad jų tėvynainis yra toks žinomas žmogus pasaulyje. Kaip patys sako, Japonijos Šindleris“, – pridūrė jis, palyginęs Ch.Sugiharą su žinomu pasaulyje žydų gelbėtoju Oskaru Schindleriu.
Ch.Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.
Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.
Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch.Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch.Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
