„Galiu tvirtinti vienareikšmiai, kad šiandien yra juodo kaspino tautinėms mažumoms diena, nes pozicija dešinųjų yra tradiciškai neigiama, pozicija kairiųjų yra prisitaikiusi, ir jeigu bus toks įstatymas su tokia redakcija priimtas, tai reikš, kad ne tik teisės nebus atstatomos, jos bus dar labiau susiaurintos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J.Narkevičius.
Seimas ketvirtadienį svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą pritarė siūlymams išbraukti pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles. Dėl projekto priėmimo turėtų būti balsuojama jau rudens sesijoje.
„Jie siekia ne tik kad ne atstatyti, o siekia susiaurinti tautinių bendrijų teises švietimo srityje, jie siekia, kad būtų likviduota galimybė turėti Lietuvoje sistemą, kur vykdomas ugdymas ir gimtąja kalba, jie siekia, kad būtų išsaugota galimybė mokytis tik gimtosios kalbos, tai yra esminis dalykas. Mes turime per 160 bendrojo lavinimo mokyklų lenkų, rusų, žydų, baltarusių ugdymo kalba, pagal jų nuostatas, tokios galimybės nebus“, – teigė J.Narkevičius.
Jie siekia ne tik kad ne atstatyti, o siekia susiaurinti tautinių bendrijų teises švietimo srityje.
Svarstant projektą pritarta siūlymui, kuriuo į įstatymą įrašyta teisė mokytis gimtąją kalbą – vietoj buvusios nuostatos „teisę mokytis gimtąja kalba“. Pasiūlymo iniciatorius konservatorius Valentinas Stundys tvirtina, kad nuogąstavimai – nepagrįsti, o formuluotė parinkta pažodžiui iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos.
„Tai yra iš Tautinių mažumų konvencijos perkelta norma, o švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas, ir ten niekas nekeičiama“, – BNS sakė V.Stundys.
Seimas ketvirtadienį svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą pritarė ir kitiems siūlymams, kurie išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles.
Pritarus konservatoriaus V.Stundžio ir grupės kitų parlamentarų pasiūlymui, projekte įrašyta nuostata, tautinės mažumos kalba šalia valstybinės leidžianti skelbti tik tautinių mažumų bendrijų ir organizacijų įregistruotus informacinius pavadinimus.
Taip pat pritarta tos pačios grupės Seimo narių pateiktam siūlymui, kuris tautinės mažumos gyvenamoje vietovėje valstybinę kalbą nepakankamai mokantiems asmenis leidžia į vietos įstaigas ir organizacijas kreiptis gimtąja kalba, o kartu institucijos turėtų užtikrinti raštvedybą valstybine kalba.
Už šias abejas nuostatas balsavo visų parlamentinių frakcijų atstovai, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus ir dalį „darbiečių“.
Valdantieji anksčiau yra ne kartą žadėję paramą koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos inicijuojamam Tautinių mažumų įstatymo projektui, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius antradienį susitikime su konservatorių frakcija patvirtino, jog priimant įstatymą dvikalbiai pavadinimai įteisinti nebus.
LLRA atstovo J.Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta 2010 metais, siūlė grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Pirminis projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
Taip pat Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė dviem alternatyviems Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektams, jie toliau bus svarstomi rudens sesijoje. Dėl projektų paprašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
Valdančiųjų socialdemokratų parengtas projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų pagrindiniame paso puslapyje, o grupės Seimo narių inicijuotas projektas siūlo originalią rašybą įteisinti papildomame puslapyje. Pastarojo iniciatoriai tvirtina, kad jų pasiūlymas – kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
