Per parą nuo COVID-19 mirė 11 asmenų, tarp jų – jauniausia koronaviruso auka nuo pandemijos pradžios. Kaip skelbia BNS, 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo turėjo kitų susirgimų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės vyriausiasis komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas 15min patvirtino, kad jauniausia COVID-19 auka mirė šioje ligoninėje.
S.Tvirbuto teigimu, žmogus turėjo gretutinių ligų, nebuvo stiprios sveikatos.
15min duomenimis, miręs vyras buvo vos vyresnis nei 30 metų.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė sakė neturinti įgaliojimų nieko daugiau papasakoti apie šį asmenį. Ji pabrėžė, kad tokią teisę turi tik jo artimieji.
„Priklausė rizikos grupei pagal turimas ligas“, – tepasakė ji.
Sergančių medikų per parą padaugėjo pusšimčiu
D.Razmuvienė antradienį sakė, kad net 53 sveikatos priežiūros specialistams per paskutinę parą patvirtintas koronavirusas.
„Tai, kas vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kiek suserga asmens sveikatos priežiūros specialistų, tai tikrai tie skaičiai kelia nerimą“, – pabrėžė D.Razmuvienė.
„Per lapkričio 9 dienas 753 atvejai tarp medikų“, – antradienį sakė ji.
NVSC duomenimis, 22 žmonės per parą susirgo ugdymo įstaigose – tiek vaikai, tiek mokytojai.
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 846 žmonės, 75 iš jų – reanimacijoje, su deguonies kaukėmis gydomi 445 pacientai, 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Pirmųjų vakcinų laukti jau sausį?
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad pirmosios vakcinos nuo koronaviruso dozės Lietuvą gali pasiekti jau sausį
„Manau, kad realu sausį gauti pirmąsias dozes. Bet tai nereiškia, kad visos vakcinos ir atkeliautų, nes kai kurių tikrai sulauksime tik kitų metų antrojoje pusėje, nes jos yra labai skirtingose kūrimo stadijose“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras, kurį cituoja BNS.
A.Veryga pabrėžė, kad viskas priklausys nuo gamintojų, kaip pavyks susitvarkyti su vaistų registracija ir pristatymu, o didžiosios dalies vakcinų reikėtų laukti vėliau.
Atvykusiems iš Danijos reikės izoliuotis dviem savaitėm
A.Veryga antradienį sakė, kad trečiadienį Vyriausybėje bus keičiamas nutarimas dėl karantino, bus siūloma 14 dienų saviizoliacija asmenims, atvykusiems iš Danijos dėl ten siaučiančio koronaviruso mutacijos, siejamos su kailinių žvėrelių fermomis.
Ministras sako situaciją aptaręs su Danijos ambasadoriumi, taip pat gauta žinių iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kad mutavęs virusas galėjo išplisti ir kitose šalyse.
Panaši problema yra Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Švedijoje. Gali būti, kad Vyriausybė nuspręs, jog saviizoliacijos reikės grįžusiems ir iš šių šalių.
Trečiadienį ypatingų pokyčių karantino režime įvesta nebus
Ministras ragino prekybininkus paisyti nurodymų, antraip, anot jo, gali būti griežtinamas karantino režimas.
Jis minėjo, kad ne visur paisoma ploto vienam asmeniui užtikrinimas, higienos priemonių prieinamumas.
Tiesa, ministras pažymėjo, kad esminių pokyčių karantino režime kol kas nebus.
„Dėl trečio karantino – mes antrą vos pradėjome, todėl ar jo reiks, aš pasakyti negaliu. Kaip Vyriausybė nuspręs pratęsti, už Vyriausybę pasakyti negaliu. Neturiu abejonių, kad jis bus pratęsiamas, bet kiek – negaliu pasakyti“, – teigė ministras.
Nori tikslesnės informacijos apie ligoninių lovas
Ministras taip pat pranešė, kad ieškoma kelių automatizuotai gauti informaciją apie užimtas ligoninių lovas.
„Ne kiekvieną dieną visos gydymo įstaigos pateikia duomenis. Ir čia iškyla šita problema, kad vieną dieną jūs matot 17 tūkst., kitą dieną matot 15 tūkst. (lovų – BNS). Tai reiškia, kad dalis gydymo įstaigų tą dieną tiesiog nepateikė, neatsiuntė duomenų“, – sakė A.veryga, kurį cituoja BNS.
„Galvojam, kokiu būdu tai spręsti. Yra galvojama apie tam tikrus techninius, IT sprendimus, kaip padaryti šitą sistemą paprastesnę, lankstesnę“, – kalbėjo ministras.
Naujausiais SAM duomenimis, šalies ligoninėse yra 15,6 tūkst. lovų, iš kurių šiuo metu užimta per 8,4 tūkst., tačiau pirmadienį ji informavo, kad ligoninėse yra 17,1 tūkst. lovų, iš kurių užimta per 9,1 tūkstančio.
A. Verygos teigimu, tokia padėtis nėra dėkinga situacijos stebėjimui.
„Nėra tai gerai nei mums, nei sistemai, stebėjimui. Bet mes žinom, kas vyksta. Ir jei mums kyla klausimų, pasitikslinam, pasiskambinam. Aišku, tada klausimas, ar tokią statistiką reikia skelbti, nes ji sukelia, bent jau viešoj erdvėj, labai daug klausimų“, – komentavo jis.
SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, gydymo įstaigų ir sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso teikimo organizavimo koordinatorė Inga Cechanovičienė teigė, kad kiekviena gydymo įstaiga individualiai priima sprendimus, kokius skyrius numatyti koronaviruso pacientams.
„Kalbant apie mažesnes įstaigas, kiek man yra žinoma, dažniausiai yra skiriamas vaikų ligų gydymui skirtas padalinys“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Vis dėlto ji teigė, kad būtinųjų paslaugų teikimas „yra užtikrinamas arba toje pačioje įstaigoje, arba perskirstomas į kitą įstaigą“.
Antradienį SAM pranešė, kad per praėjusią parą koronavirusas patvirtintas 1109 žmonėms, o bendras užsikrėtusiųjų šia liga skaičius Lietuvoje yra 26 tūkst. 841. Tačiau sudėjus pirmadienį skelbtą bendrą susirgusiųjų skaičių su naujai patvirtintais atvejais, šis turėtų būti didesnis – 26 tūkst. 864, pastebi BNS.
D.Razmuvienė spaudos konferencijoje teigė, kad ši situacija yra žinoma, o neatitikimas atsirado, nes įvyko žmogiškoji klaida – įstaigos specialistai dalį duomenų buvo sudubliavę.
Ji patikino, kad naujausi duomenys yra tikslūs.
„Yra automatinis susiejimas – atvejo su laboratorinio rezultatu. Jie vienas kitą suranda sistemoje. Tačiau taip įvyko, buvo žmogiška klaida, specialistai tą informaciją suvedė rankiniu būdu. Tada, kai sukrito į sistemą, išėjo dublis“, – aiškino D. Razmuvienė, kurią cituoja BNS.
A.Veryga taip pat teigė, kad dėl didelių darbo krūvių „ne viską žmonės suspėja labai korektiškai, tiksliai pateikti“.
