P.Skruibis primena prieš dvejus metus Lietuvos psichologų sąjungos paskelbtą poziciją, kad homoseksualumas ar biseksualumas nėra psichikos sutrikimas, o tikrosios problemos kyla dėl diskriminacijos.
LGBT klientai nebuvo reiškinys
„Jaunimo linijos“, emocinės pagalbos telefonu ir elektroniniais laiškais tarnybos vadovas P.Skruibis, dar būdamas paauglys pažinojo homoseksualių žmonių, tad didelio „įvykio“ dėl to, kad į jį kreipiasi homoseksualūs klientai, nebuvo.
„Pažinodamas ne vieną homoseksualų žmogų ir žinodamas, kaip jie gyvena, supranti, kad tai žmonės kaip ir visi: jie taip pat gali patekti į situacijas, kai reikalinga psichologinė pagalba kaip bet kuriam kitam asmeniui. Jei viską žinotumei tik iš viešosios erdvės ir nuogirdų, būtų labai lengva pasiduoti įvairiausiems stereotipams.“
Įsiminė tik prieš kurį laiką įvykusi situacija; į mane kreipėsi žmogus, kuris sakė norintis pakeisti savo homoseksualią orientaciją, – P.Skruibis
P.Skruibis sako nė nepamenantis, koks buvo jo, psichologo, pirmasis susidūrimas su LGBT asmeniu kaip klientu, nes tai buvo gana seniai.
„Įsiminė tik prieš kurį laiką įvykusi situacija; į mane kreipėsi žmogus, kuris sakė norintis pakeisti savo homoseksualią orientaciją. Turėjau jam pasakyti, kad nežinau jokio būdo, kuriuo galėčiau padėti jam tai padaryti. O tyrinėti, kodėl jis nori tokio pokyčio, mums nepavyko, nes klientas atsisakė“, – prisimena specialistas.
Psichologui įstringa ir skambučiai į „Jaunimo liniją“ – kartais į ją skambina ne tik jaunimas, bandantis suvokti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, bet ir tos pačios lyties poros, turinčios vaikų ir patiriančios sunkumus ar nepriėmimą Lietuvos darželiuose ir mokyklose.
Homofobija – politinio gyvenimo dalis
Paklaustas, kaip paaiškintų tokį neretai pasitaikantį nepriėmimą ar fobiją homoseksualiems žmonėms, P.Skruibis sako, kad tam įtakos turi kompleksinės priežastys: „Viena jų – išskyrimas „mes“ ir „jie“. Kai grupės apibrėžimo galimybė tenka heteroseksualiai daugumai, tuomet esantieji „ne mes“ grupėje gali pasirodyti blogi ir grėsmingi“, – pasakoja psichologas.
Tai, pasak jo, socialinėje psichologijoje gerai žinomas fenomenas, kai pakanka žmones paskirstyti į dvi grupes ir atsiranda skirtis „mes kažkuo geresni, jie – blogesni“.
P.Skruibis taip pat primena, kad žmonės kartais turi įvairių klišių apie savo seksualumą, lytinį tapatumą ir vaidmenį, koks yra vyras ar moteris.
„Jei vyrui labai baisu pasirodyti ne visai vyriškam ar ne visai šimtu procentų heteroseksualiam, tai kitokie žmonės gali gąsdinti ir kelti stiprius jausmus“, – sako psichologas.
Specialistas priduria, kad į homofobiją nederėtų žiūrėti tik iš psichologinės pusės ir pamiršti, kad tai – ir politinio gyvenimo dalis. Anot jo, žmonių reakcijas nulemia ir sąmoningas kurstymas.
„Žinoma, yra politinės jėgos ir organizacijos, kovojančios už LGBT teises, jos taip pat turi įtakos žmonių nuostatoms. Bet yra kitos jėgos, besistengiančios savo politinį kapitalą sukaupti kurstydamos neapykantą prieš LGBT žmones“, – sako P.Skruibis.
Birželio 13-19 d. Vilniuje rengiamas trečiasis LGBT* festivalis „Baltic Pride 2016“. Savo pasakojimų serijoje „LGBT* balsai“ manoteises.lt prisimins šios bendruomenės istoriją ir supažindins skaitytojus su artėjančio festivalio programa bei dalyviais.
