Tyrimą pradėjusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija sodybos šeimininko paaiškinimų taip ir nesulaukė. Nepasiekiamas jis ir žurnalistams. Poilsiautojai įspėjami – neverta tikėti nuotraukomis internete ir žodiniais pažadais. Jei neturite sutarties, apsiginti bus sudėtinga.
Šventė Jonines
„Mūsų kompanijoje buvo 13 suaugusių žmonių. Daugiausia tai buvo šeimos su vaikais. Prieš atvykdami į sodybą šeimininkui minėjome, kad esame jaunos šeimos su kūdikiais ir besilaukiančiomis moterimis, todėl mums būtinas bent jau toks elementarus dalykas kaip dušas.
Norėjome susidėti savo maistą, bet šaldytuvas buvo užimtas šeimininko maisto produktais. Kambariuose mėtėsi jo kojinės, triusikai, net dokumentai. Maža to, į sandėliuko duris buvo atremti du šautuvai.
Taip pat sakėme, kad mums visiems reikia atskirų kambarių. Žmogus bendravo labai geranoriškai. Pasakė, kad jokių problemų nebus, kad atvyksta daug tokių šeimų. Nuotraukos internete buvo gražios ir mums jokių įtarimų nekilo.
Pervedėme 250 eurų avansą, tačiau iš karto kilo įtarimų, nes pinigus sodybos šeimininkas paprašė pervesti ne į savo sąskaitą, o į kažkokios moters. Iš viso turėjome sumokėti 500 eurų už tris nakvynes, pirtį ir kubilą“, – pasakojo L.Mazalienė.
Nemalonumai laukė vos tik atvykus: „Atvykome apie pietus. Mus pasitiko išgėręs sodybos šeimininkas su dar vienu vyru. Nuėjome į kambarius ir pradėjome kurtis. Iš karto supratome, kad tai nėra jokia turistams skirta sodyba, o gyvenamasis namas, kurį mums laikinai užleido.
Norėjome susidėti savo maistą, bet šaldytuvas buvo užimtas šeimininko maisto produktais. Kambariuose mėtėsi jo kojinės, triusikai, net dokumentai. Maža to, į sandėliuko duris buvo atremti du šautuvai. Gerai, kad mūsų vaikai dar nevaikšto, o tik ropoja ir ne jie pirmi rado ginklus.“
Išnuomotoje pirtyje linksminosi šeimininkas
Savo įspūdžiais kompanijai su sodybos šeimininku pasidalinti nepavyko. „Nors buvo neblaivus, šeimininkas mums atvykus išvažiavo. Grįžo tik pavakare. Supratome, kad su tokios būklės žmogumi kažką aiškintis beviltiška. Ant žolės pradėjome kepti mėsą, bet pamatėme, kad jis į namą, kuriame jau buvo mūsų daiktai, vaikščioja visai be jokių ceremonijų.
Bandėme nekreipti dėmesio. Po kurio laiko prie namo privažiavo taksi automobilis. Iš jo išlipo moteris. Sodybos šeimininkas ją pasitiko ir jie kartu nuėjo į pirtį, už kurios nuomą mes jau buvome sumokėję pinigus.
Mums žadėtas dušas buvo tik pirtyje. Neįėjęs į pirtį tu negali nei nusiprausti, nei nuprausti vaikų.
Visiškai netekome amo, kai būdami kieme išgirdome, kaip sodybos šeimininkas pirtyje su ta moterimi ėmė mylėtis. Bandėme jiems šūktelėti, kad viskas girdisi, o kieme vaikai, bet tai nepadėjo.
Tai buvo Joninių naktis. Iš pirties šeimininkas jau neišėjo. Apie 23 val. nuėjome miegoti. Ryte šeimininko jau nebebuvo. Nuėjome į dušą praustis ir pirties namelyje radome moteriškę. Mano vyras pasakė, kad mes tą pirtį esame išsinuomoję, bet moteriškė pareiškė, kad ji čia gyvena ir niekur neis. Net nežinojome, ką sakyti. Nesitikėjome, kad taip iš viso gali būti“, – pasakojo pašnekovė.
Visiškai netekome amo, kai būdami kieme išgirdome, kaip sodybos šeimininkas pirtyje su ta moterimi ėmė mylėtis.
Sugadintas savaitgalis
Lauros teigimu, vakare grįžęs taip ir neišsiblaivęs šeimininkas, priėjo prie kompanijos ir pasakė, kad reikia pasišnekėti apie finansus: „Jis liepė susimokėti visą sumą dabar, nors dar buvo likusios dvi nakvynės, arba krautis daiktus ir važiuoti namo.
Pasakėme, kad nakvojome tik vieną naktį, negavome nei pirties, nei kubilo, sąlygos buvo ne tokios, apie kurias kalbėjome. Šeimininkas pareiškė, kad jokių nuolaidų nedarys ir arba mes dabar sumokam visą sumą, arba važiuojam namo.
Taip diskutavome porą valandų, kol galiausiai sutarėme, kad išvažiuosime anksti ryte. Mūsų savaitgalis buvo sugadintas, turėjome greitai ieškoti kitos sodybos.
Mes nebandome susigrąžinti pinigų. Mūsų pagrindinis tikslas yra informuoti žmones. Mūsų pačių kaltė, kad neprašėme pasirašyti sutarties. Pasitikėjome, nes galvojome, kad šiais laikais tokių dalykų negali būti. Mums tai labai gera pamoka.“
L.Mazalienė siūlė nepasitikėti gražiomis nuotraukomis internete ir žodiniais sodybų šeimininkų pažadais. Visa tai gali išgaruoti vos nuvykus į vietą.
Ji taip pat teigė, kad veltis į konfliktinę situacija su neblaiviu asmeniu, kuris šalia esančiame name laiko bet kam ranka pasiekiamus šaunamuosius ginklus niekas nenorėjo.
Kaimo turizmo specifika
15min bandė susisiekti su sodybos šeimininku Arnoldu Alešiūnu, tačiau nepavyko. Verslininko telefonas išjungtas. Iki šiol jo paaiškinimų negavo ir tyrimą pradėjusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuriai A.Alešiūnas priklauso.
Asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas 15min teigė, kad sodybos yra tikrinamos, tačiau poilsiautojai čia neturėtų tikėtis viešbučio sąlygų: „Apgyvendinimo paslaugų teikėjas negali teikti šios paslaugos jos nedeklaravęs. Visi mūsų nariai yra šį formalumą atlikę.
Pagal Turizmo įstatymą, kaimo turizmo paslauga nėra klasifikuojama, bet savo asociacijos nariams mes taikome privačią klasifikavimo sistemą. Visos sodybos tikrinamos mažiausiai kartą per dvejus metus. Priežiūrą atlieka ir Visuomenės sveikatos centras.
Nusiskundimą gavome ir sodyba bus patikrinta. Šiuo metu dar negavome atsakymo iš sodybos savininko.“
Kaimo turizmas savo prigimtimi yra žavus tuo, kad atvažiuoji į svečius pas šeimininką. Jo buvimas aplinkoje, jo asmeninė buitis sukuria pridėtinę vertę, – teigė L.Žabaliūnas.
Pašnekovo teigimu, kur kas paprasčiau situaciją aiškintis būtų, jei šalys būtų sudariusios sutartį. „Mes visada aiškiai sakome, kad turi būti užtikrinta paslaugos kokybė poilsiautojui, bet turi būti užtikrinama apsauga nuo nesąžiningų poilsiautojų ir sodybų savininkams. Abiem atvejais vienas efektyviausių sprendimų yra sutartis. Ne viena sodyba jas naudoja.
Kaimo turizmo paslauga visada siejama su konkrečiu fiziniu asmeniu, pas kurį į svečius važiuojama. Vartotojai kartais galvoja, kad kaimo turizmo sodybose jiems turi būti užtikrintos viešbučio lygio apgyvendinimas.
Kaimo turizmas savo prigimtimi yra žavus tuo, kad atvažiuoji į svečius pas šeimininką. Jo buvimas aplinkoje, jo asmeninė buitis sukuria pridėtinę vertę. Gali būti, kad šeimininko buvimas yra perteklinis ir jis ima kenkti“, – kalbėjo L.Žabaliūnas.
Paklaustas, ar tokie nusiskundimai dažni, jis nurodė, kad problema egzistuoja, bet ją stengiamasi mažinti: „Mes per jėgą sąlygų diktuoti negalime. Viskas priklauso nuo paties verslininko sąmoningumo.
Skatiname klientus domėtis paslauga, prieš ją užsisakant. Yra labai daug abejotinų portalų. Kartais nuostabu, kaip poilsiautojai perka paslaugą, net netikrindami, kur rado tokį pasiūlymą, paskui skundžiasi, kad nukentėjo.“
Asociacijos vadovas patikino, kad dėl šio sodybos savininko anksčiau nusiskundimų nebūta, o vartotojams gali padėti atsiliepimai portale, kurių yra įvairių.
Nesąžiningi verslininkai gali būti baudžiami
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė 15min paaiškino, kad kilus ginčui tarp vartotojų ir kaimo turizmo paslaugų teikėjų vartotojai turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją, kuris privalo atsakyti per 14 dienų. Neradus sprendimo ginčą nagrinėja tarnyba.
Pasak jos, prašymų dėl kaimo turizmo paslaugų gaunama nedaug.
Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl suteiktų apgyvendinimo paslaugų kokybės, paslaugų teikėjų nesuteiktos visapusiškos informacijos apie sutarties vykdymo sąlygas, paslaugų kainas, dėl apgyvendinimo paslaugų teikėjo vienašališkai nutrauktų sutarčių (pvz., atšauktos rezervacijos), dėl paslaugų teikėjų vartotojams neišduodamų mokėjimą už paslaugas patvirtinančių dokumentų, dėl vartotojams negrąžinamų pinigų, kuomet atsisakoma paslaugų (vartotojai išreiškia pageidavimą vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį), dėl paslaugų teikėjų nevykdomų ar netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų (pvz., dėl neteikiamų paslaugų, numatytų paslaugų aprašyme, kuris skelbiamas vartotojui įsigyjant paslaugas).
