Pilietiškas 45-rių metų Linas su nusikalstamumu kovoja nuo 1992 m. Iš pradžių jis dirbo Kauno rajono policijos komisariate, vėliau – „Maximos“ apsaugininku, kol galiausiai prieš dešimtmetį įsidarbino Kauno tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniuoju.
Nuolat apsuptas kriminalinio pasaulio veikėjų, jis niekad nepabūgdavo įvesti tvarkos. Jam puikiai sekėsi padėti į bėdą pakliuvusiems ar sukliudyti įstatymų pažeidėjams. Iki tos lemtingos dienos.
Paleido į galvą plytgalį
Sausio 25 d. apie 22 val. Linas kartu su žmona grįžo į namus, kai pamatė tris vaikinus, niokojančius vieną iš Šiaurės pr. viešojo transporto stotelių. Linas šūktelėjo, manydamas, jog jaunieji chuliganai išsigąs ir išsibėgios, bet taip nenutiko. Visi trys ėmė artintis jo link.
Staiga jis pajuto stiprų smūgį į galvą. Aptemo akyse, tačiau sąmonės neprarado. Pasirodo, trečiasis chuliganas paleido plytgalį. Veidas pasruvo krauju.
„Atlikau kovinius veiksmus ir, užlaužęs ranką, pirmąjį puolusį paguldžiau ant žemės. Kol jį laikiau, antrasis sukinėjosi aplink, o štai trečiasis ėmė gąsdinti, jog paleis kokį plytgalį į mane. Visi trys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Trečiasis pasirodė matytas. Pagalvojau, kad buvęs izoliatoriaus klientas“, – ėmė pasakoti Linas.
Staiga jis pajuto stiprų smūgį į galvą. Manė, jog puolė šalia vaikščiojęs antrasis vaikinas. Aptemo akyse, tačiau sąmonės vyras neprarado. Šalia buvusi žmona informavo, jog atokiau buvęs ir grasinimus laidęs trečiasis chuliganas į jį paleido plytgalį. Veidas pasruvo krauju.
„Dar keli centimetrai, ir akmuo būtų atsitrenkęs į smilkinį. Mirtis vietoje. Iki namų tebuvo likę kokie 50 metrų...“ – susimąstė Linas.
Įvykius pro langus stebėję žmonės iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Plytgalį metęs vaikinas pasišalino, likę du dvidešimtmečiai buvo sulaikyti pareigūnų. Linas išvežtas į Kauno klinikas. Ten jam buvo susiūtas paakys, padaryta tomograma. Paaiškėjo, jog trūko akies dugnas, atšoko ragena.
Neteko regėjimo viena akimi
Operaciją daktarai paskyrė tik po trijų dienų – veidas buvo per daug sutinęs.
„Akis nebuvo pašalinta, tačiau antra planuota operacija taip ir neįvyko. Nutarta, kad kiekviena intervencija daro žalą sveikajai akiai. Ligoninėje išgulėjau dvi savaites. Į akį buvo suleista dujų. 1,5 mėnesio stovėti galėjau tik nuleidęs galvą, gulėti – tik ant pilvo. Buvo uždrausta ką nors kelti, nešti“, – sunkų gijimo procesą nupasakojo iki tol problemų su rega neturėjęs Linas.
Prasidėjo kelionės po komisijas: iš pradžių poliklinikoje, po to Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, galiausiai – CMEK (Centrinė medicinos ekspertizės komisija).
„Į akį buvo suleista dujų. 1,5 mėn. stovėti galėjau tik nuleidęs galvą, gulėti – tik ant pilvo. Buvo uždrausta ką nors kelti, nešti“, – teigė nukentėjusysis.
„Man buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Anksčiau už akies netekimą skirdavo invalidumą, dabar tai – niekis.
Suvokiau, kad nebegalėsiu dirbti struktūrose, vairuotoju, ten, kur reikia ką kelti. Mano dienos darbe buvo suskaičiuotas. Baisiausia, kad viskas įvyko per kelias dienas. Vieną dieną tu vienoj komisijoj, kitą – kitoj, ir iškart atleidžiamas. Juk vienaakiai nereikalingi. Buvo vargų spėt ir popierius susitvarkyt. O tiek metų išdirbau sistemoje...“, – su nuoskauda širdyje kalbėjo Linas.
Profsąjunga padėjo tik 100 eurų
Linui buvo išmokėta išeitinė, atlyginta už nepanaudotas atostogas. Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų profesinė sąjunga suteikė 100 eurų pašalpą. Šiuos pinigus vyras skyrė vaistams.
„Kvailiausia, kad tuomet keitėsi pašalpų mokėjimo tvarka: pareigūnams pradėta mokėti ne tiesiogiai iš biudžeto, o per „Sodrą“. Pinigų iš jos negavau 1,5 mėnesio. Paaiškinta, kad kurjeris susirgo. Gyvenau tik iš santaupų bei išeitinės. Keista, kad žinai, jog tau priklauso tie pinigai, bet kažkodėl negauni. Valstybė tai nelaukia, jei kas mokesčių nesumoka, o mes, ligoniai, galim palaukti. Svetimo skausmo nebūna“, – ironizavo buvęs pareigūnas.
Dar pikčiau jam dėl to, jog visi nusiplovė rankas. Nors prašė profsąjungos padėti susirasti advokatą, pasidalinti jo paslaugų apmokėjimo išlaidas, tačiau tos pagalbos taip ir nesulaukė.
„Kažkodėl, kai sulaiko kokį išgėrusį pareigūną, tai visa spauda tuoj trimituoja, o kai tas pareigūnas padaro gerą darbą ir dar dėl to nemenkai nukenčia, tai visiems nusispjaut į jį“, – piktinosi Linas.
„Skirdavom su žmona po 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio profesinei sąjungai. Kai įvyko nelaimė, juk dirbau, mokėjau mokesčius. Tramdžiau chuliganus, ir štai ko sulaukiau mainais. Atleistas, tai jau nebeįdomus. Kažkodėl kai sulaiko kokį išgėrusį pareigūną, visa spauda tuoj trimituoja, o kai tas pareigūnas padaro gerą darbą ir dar dėl to nemenkai nukenčia, tai visiems nusispjaut į jį“, – pakankamai kuriozinę situaciją nubrėžė vyras.
Laukia teismas
Pasak Lino, stotelę, kurią jis gynė, suremontavo per dvi dienas, galiausiai ji iš viso buvo nuversta, o štai jo sveikatos jau niekas nesuremontuos.
„Buvau jau užsidirbęs pareigūno pensiją. Galėjau nebedirbti. Tačiau pamaniau, kad dar kokius penkerius metus paplušėsiu. Ir štai. Gausiu kas mėnesį 203 eurų pensiją. Nemyli Lietuva pareigūnų. Moka tik 20 proc. nuo atlyginimo, kai Latvijoje tas procentas – 50, o Estijoje, berods, – 70. Dar kiek daugiau nei 110 eurų mokės „Sodra“. O reikia ir dvi studentes dukras išlaikyti“, – tikino Linas.
Dar tą pačią nelaimės dieną Kauno apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Trečiasis chuliganas, kuris metė plytgalį ir pabėgo, buvo sulaikytas jau kitą dieną. Byla teismą turėtų pasiekti po poros mėnesių.
„Kaskart praeidamas pro tą vietą, nusipurtau. Šimtus kartų svarsčiau, ką daryčiau, jei kas laiką grąžintų atgal, ką patarčiau daryti kitiems, pakliuvusiems į tokią situaciją. Manau, nebebandyčiau sulaikyti chuliganų humaniškai, o trinktelėčiau gerai. Arba stengčiausi nekreipti dėmesio. Nors man tai sunkiai gautųsi. O dabar... Pajamų nėra, darbo nėra, sveikata sugadinta“, – nutilo buvęs pareigūnas.
Vyras tikina palauksiąs, kol sveikata stabilizuosis, ir tuomet bandysiąs ieškotis darbo. Jis nesitiki iš kaltininkų prisiteisti tiek pinigų, kiek priklauso, juk jie – jauni chuliganai.
„Kiek sužinojau, du iš jų figūruoja ir kitame ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo. Man tik keista, jog jie teismo laukia laisvėje. Juk gali vėl ką nuskriausti, ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Dabar, kad uždarytų, reikia žmogų užmušti?“, – sistemos problemas toliau kėlė Linas.
Išmokėjo didesnę pašalpą
Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės pasiteiravus, ar nebuvo daugiau galimybių padėti savo darbuotojui, gautas atsakymas, jog viskas ir taip buvo padaryta su kaupu.
Pasak įstaigos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas Arvydo Venclovo, Linas iš darbo atleistas atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos centralizuotos medicininės ekspertizės ligos liudijimą dėl netinkamumo tolimesnei tarnybai.
Pareigūnui buvo išmokėta 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Profesinė sąjunga skyrė 100 eurų pašalpą.
„Norime atkreipti dėmesį, jog profesinės sąjungos nuostatai numato maksimalią 60 eurų pašalpą, tačiau įvertinus sudėtingą pareigūno situaciją, ji buvo skirta didesnė. O dėl ligos pašalpos Linas B. į įstaigos administraciją nesikreipė.
Be to, Kauno tardymo izoliatorius neturi tokių teisių tarpininkauti ar padėti dėl advokato paslaugų. Nelaimingas įvykis nutiko ne tarnybos metu ir neatliekant tarnybinių funkcijų“, – patikino A.Venclovas.
