Įkvėpė ir „X failai“
I.Popovaitė ten patirs, ką reiškia įsikurti mažoje erdvėje, maitintis vietoje užaugintomis daržovėmis, veiksmus derinti su centru Žemėje, o lauke vaikščioti su keliolika kilogramų sveriančiu skafandru.
Tai doktorantė darys ne šiaip iš smalsumo – ji studijuoja kosmoso sociologiją. Tai gali nuskambėti neįprastai, mat kol kas šioje srityje aktyviau darbuojasi psichologai. Bet į kosmosą galima žvelgti ir sociologo akimis.
Mokslininkės tyrimų objektas yra žmonių elgesys gyvenant tokiomis sąlygomis. Jos disertacijoje analizuojama socialinė lytis, statusas ir emocijos kosmoso simuliacijose, kaip tokiomis aplinkybėmis veikia grupės, kaip žmonės sąveikauja vienas su kitu.
Portalo 15min pašnekovė į „kosmosą“ pateko ne tiesiai nuo aktyviai skaitytų mokslinės fantastikos knygų ir 10-ajame dešimtmetyje rodytų „X failų“, kuriuos iki šiol vertina. Ji baigė žurnalistiką ir kurį laiką dirbo pagal specialybę, bet netrukus iškeliavo savanoriauti į Gruziją. Vėliau įstojo į nacionalizmo studijas Centrinės Europos universitete Budapešte.
-
Pirmieji kartai iš Marso: NASA paviešino nusileidimo vaizdo įrašą ir Marso vėjo gūsių garso įrašą
-
Kur slepiasi Marso vanduo? Mokslininkai turi naują teoriją
-
Elonas Muskas: Marsas yra ne turtingiems žmonėms, o tiems, kurie yra pasiryžę mirti
-
„Marsas nemiręs“ – vulkanizmo Marse ženklai didina galimybę, kad gyvenamos sąlygos ten egzistuoja ir dabar
Gavusi magistro diplomą, mergina svarstė apie doktorantūrą, bet dėl asmeninių priežasčių 2015 m. persikėlė į Ajova Sitį ir pradėjo studijuoti sociologiją, apsigynė magistro darbą apie etninių grėsmių suvokimą posovietinėse valstybėse.
Galvojo tęsti mokslus nacionalizmo srityje, bet sulaikė stereotipinis tenykštės akademinės bendruomenės požiūris – esą būdamas iš Rytų Europos turi studijuoti kaip tik šį regioną.
Lemtingu tapo susitikimas su profesore, kuri vadovauja eksperimentinės sociologijos laboratorijai. Pradėjusi dirbti su ja, Inga atrado kitokią sociologiją, labiau – socialinę psichologiją.
„Kalbame apie mažų grupių sąveiką, bendravimą mažose grupėse, kaip jį veikia „didelės“ temos, stereotipai, išankstiniai nusistatymai. Tokia sociologija man pradėjo patikti.
Nuo vaikystės ne tik „X failus“ žiūrėjau, bet ir daug mokslinės fantastikos daug skaičiau. Kažkurią vasarą – gal žiūrėdama „Star Trek“ – pagalvojau: „Kaip įdomu… Visi vadai – vyrai, moterims paliktos tik antrinės pareigos.
Juokavome, kad per pandemiją stotis būtų buvusi saugiausia vieta Žemėje.
Kiekviename seriale, mokslinės fantastikos knygose vyras – priekyje, moteris – iš paskos. Pasidarė įdomu sociologiškai pažiūrėti. Radau daug psichologinių tyrimų šia tema, o sociologinių beveik nėra.“
Imituoja gyvenimą Marse
Sugalvojusi disertacijoje nagrinėti, kaip stereotipai, turima socialinė patirtis lemia sprendimų priėmimą, bendravimą ir elgesį grupėje, šiuo atveju – dirbančioje kosmose, ji susidūrė su problema – iš kur gauti duomenų savo tyrimui.
Į kosmoso stotį patekti neįmanoma, tad internete rastos ankstesnių simuliacijų Marso dykumų tyrimų stotyje (Mars Desert Research Station, MDRS) dalyvių ataskaitos pasirodė lyg lobių skrynia.
Pradėjusi bendrauti su „Mars Society“ atstovais dėl galimybės panaudoti šiuos duomenis, Inga sulaukė kvietimo pačiai prisijungti prie eksperimento. Stotyje tiriamos žmonių galimybės atlikti Marso tyrimus. Ten simuliuojama šios planetos aplinka, kurioje tektų dirbti mokslininkams, nusprendus šią planetą tyrinėti išsamiau.
MDRS priima mokslininkus, inžinierius ir studentus, kurie gali porą savaičių pagal savo interesus ir atstovaujamą sritį (medicina, inžinerija, biologija, genetika ir pan.) analizuoti iššūkius, su kuriais, tikėtina, susidurtų tokios misijos dalyviai.
