„ (...) Ir toliau turime būti aktyvūs ir išlaikyti atvirus kanalus (su Kinija – BNS), taip pat dirbti kartu tose srityse, kuriose mūsų interesai sutampa su Kinijos Liaudies Respublikos interesais“, – penktadienį Vilniuje vykusioje NATO bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių konferencijoje kalbėjo jis.
„ (...) Mes nesiekiame naujo Šaltojo karo, esame sąžiningi, kad esame iš esmės konkurencinguose santykiuose, kurie turi tam tikrą priešišką aspektą, bet taip pat turi ir aspektų, kuriuose mūsų interesai sutampa, todėl atvirų kanalų išlaikymas ir atsakingas šių santykių valdymas turi būti visko, apie ką šiandien kalbame, pagrindas“, – pridūrė jis.
JAV valstybės departamento Kinijos politikos koordinatorius kalbėjo manantis, kad Kinija laikosi konfrontacinės pozicijos ne tik Ramiojo vandenyno regione, bet ir Europoje.
Pasak R.Waterso, susirūpinimą kelia Kinijos prezidento Xi Jinpingo pristatyta „Globalaus saugumo iniciatyva“ (GSI). Ja siekiama kurti alternatyvą dabartinei globaliai saugumo architektūrai.
„Ką reiškia tokios iniciatyvos tuo metu, kai kyla tiesioginė grėsmė taisyklėmis grindžiamos tvarkos nuostatoms ir principams, pavyzdžiui, Ukrainos suverenitetui?“ – kėlė klausimą jis.
Anot jo, taip pat yra atidžiai stebimos Kinijos liaudies išvadavimo armijos (PLA) modernizacijos pastangos, darančios poveikį kosmoso, kibernetinės erdvės, dirbtinio intelekto sritims.
Neramina, anot JAV valstybės departamento Kinijos politikos koordinatoriaus ir tai, kad Kinija plečia savo branduolinį arsenalą ir iki 2035 metų yra numačiusi turėti 1,5 tūkst. kovinių galvučių.
Reaguodamas į vasarį Pekino paskelbtą 12 punktų dokumentą dėl taikos Ukrainoje, R.Watersas kalbėjo, kad bet kokios pastangos išspręsti konfliktą Ukrainoje turi prasidėti nuo Kyjivo įtraukimo.
„O tai vis dar yra požiūris, kurio Kinija iki šiol nėra linkusi keisti“, – sakė jis.
Šį dokumentą, kuriame raginama „politiškai sureguliuoti“ krizę, Vakarų lyderiai sutiko skeptiškai, tačiau Ukraina ir Rusija išreiškė atsargią paramą.
Dokumente visos šalys raginamos „remti Rusiją ir Ukrainą, kad jos dirbtų ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujintų tiesioginį dialogą“.
Tuo metu Ukraina yra paskelbusi savo 10 punktų taikos planą. Jame reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš šalies teritorijos ir įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų Maskvą baudžiamojon atsakomybėn už agresiją.
Kinijos ir Vakarų Europos santykiai įtempti ir dėl Taivano. Pekinas savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, jei prireiks – jėga. Pastaruoju metu aplink salą vėl kilo įtampa.
Tuo tarpu Kinijoje balandį viešėjęs Emmanuelis Macronas sulaukė kritikos po to, kai interviu žiniasklaidai pareiškė, kad kalbant apie Taivaną Europa neturėtų sekti JAV ar Kinijos pavyzdžiu.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
