Sausumoje pastaraisiais metais kilę vėjo malūnai pamažu turėtų keltis ir jūron, tačiau kol kas delsiama priimti įstatymą, kuris reglamentuotų šią veiklą. Potencialūs jūrinių vėjo jėgainių parkų investuotojai įvairių institucijų duris varsto ne pirmus metus. Pasak jų, prieš trejetą metų apie vėjo jėgaines Baltijos jūroje net nebuvo su kuo padiskutuoti, o dabar jau žengiami pirmieji žingsniai – vyksta dialogas tarp verslo, mokslo sektorių bei įstatymų leidėjų. Tačiau siena, į kurią atsimušama, pasak verslininkų, yra teisinės bazės nebuvimas ir institucijų nesusikalbėjimas.
Jau metus svarstomas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas neperžengia slenksčio, po kurio būtų galima kalbėti apie švarią energiją. Ją valstybinės institucijos įvardija kaip būtinybę. „Trejus metus dirbame prie vėjo jėgainių jūroje projekto. Dabar jau yra įstatymo projektas ir deklaruojama, kad parkai jūroje bus. Tikimės, kad ši idėja materializuosis greitu metu priėmus įstatymą. Tiesa, jis jau galėjo būti priimtas prieš porą savaičių Seimo posėdyje, bet buvo atidėtas“, – sakė jėgainių projektu Baltijos jūroje suinteresuotos ir kelis jėgainių parkus sausumoje plėtojančios įmonės „4 energija“ vadovas Tomas Navickas.
Jam pritarė ir Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėja V.Sankauskaitė, primindama, jog tai naujas įstatymas, kokio Lietuva iki šiol neturėjo. „Įstatymo projekte kalbama, kad jėgainės po 2020-ųjų turės eiti į jūrą. Ten galimybės kur kas galingesnės“, – sakė pašnekovė.
Pasak V.Sankauskaitės, svarstymo keliai jau praeiti, tačiau net jei įstatymas būtų priimtas šiandien, pirmoji jėgainė jūroje išdygtų ne anksčiau nei po ketverių metų. „4 energija“ vadovas T.Navickas nebuvo toks optimistiškas ir vylėsi, kad pirmoji jėgainė jūroje atsiras po septynerių metų. Į žaliąją energiją norintys investuoti verslininkai nusiteikę laukti tuos kelerius metus ir kol kas iš savo lėšų atlieka poveikio aplinkai tyrimus (PAV), ieškodami projektams labiausiai tinkamų erdvių.
Jūroje ir sausumoje – skirtingas poveikis
Pasak jų, ne tik įstatymas, bet ir Baltijos jūros planavimas padėtų užsukti vėjo jėgainių jūroje „generatorių“. Toks planavimas kol kas pradėtas tik Lenkijoje ir Vokietijoje. Vėjo jėgainių plėtrą vis dar stabdo ir gyventojų pasipriešinimas ar siekis pasipelnyti. „Man atrodo, kad tos baimės yra, švelniai tariant, perdėtos. Mes įžvelgiame ekonominio intereso susikirtimą. Žmonės, turėdami žemės sklypą pajūryje, nepaisant to, kad jis yra žemės ūkio paskirties, planuoja kažkaip pasikeisti paskirtį ir iš to uždirbti. Ne paslaptis, kad tokių dalykų vyko“, – apie pirmuosius jėgainių parkus sausumoje kalbėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pirmininkas Saulius Pikšrys. Mokslininkų teigimu, sunku lyginti vėjo jėgainių, esančių sausumoje ir jūroje, poveikį, kadangi jis iš esmės skiriasi. Kol kas remiamasi Danijos ir Didžiosios Britanijos, kuriose jau veikia jėgainių parkai jūroje, patirtimi.
Žvelgia į užsienio patirtį
„Kaskart atsirandant naujai technologijai visuomenė jautriai reaguoja, bet juk tam ir atliekami PAV, kad būtų rasti geriausi sprendimai“, – teigė T.Navickas. Jo vadovaujama įmonė pirmąjį PAV ėmėsi atlikti prieš pustrečių metų, nusamdę Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) mokslininkus. T.Navickas neslepia, jog daug kas remiasi hipotetiniais poveikiais, studijuojant užsienio šalių patirtį. Pasak jo, detalūs tyrimai nebus atliekami, kol nebus įstatymo.
Kol kas sausumoje pastatytų jėgainių poveikis ištirtas kur kas labiau nei jūrinių. Pavyzdžiui, nustatyta, jog tiesioginio vibracijos poveikio nėra. Taip pat buvo kalbų apie aukšto ar žemo dažnio garsus, esą jis daro didelę žalą, tačiau toks poveikis nenustatytas nei Lietuvoje, nei užsienyje. Kitos problemos išsprendžiamos pasitelkiant techniką: norint išvengti šešėlio, galima tam tikru laiku stabdyti elektrinę, kai šios fotodavikliai užfiksuoja šešėlį. Jėgainės skleidžiamas garsas taip pat reguliuojamas techniškai. Gyventojus nuo šio poveikio saugo sanitarinės normos.
Dviejuose PAV investuotojai kartu su mokslininkais nustatė 7 vietas, kuriose galėtų išdygti jėgainių parkai jūroje, tačiau dvi iš jų buvo atmestos kaip netinkamos šiai veiklai, viena nesvarstyta. Kol kas PAV nėra patvirtintas.
Tirs grėsmes paukščiams ir žuvims
Kalbant apie jėgainių parkus – ir sausumoje, ir ypač jūroje – susikerta daug interesų. Vieni iš jų – ekonominiai ir ekologiniai. Dėl galimo vėjo jėgainių parko jūroje sunerimę žvejai baiminasi prarasti žvejybinius plotus. „Mus, žvejus, baugina nežinomybė, baimė, kad nebeturėsime vietos savo veiklai. Vokietijoje žvejys, kuris priverstas pasitraukti iš rinkos, yra aprūpinamas ir išlaikomas valstybės iki gyvos galvos. Ar valstybė tai numatys įstatyme? Mus domina, kada bus atliekami tyrimai su žuvimis, nes tokių kol kas nėra“, – teigė Klaipėdos žvejų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Pakankamai duomenų prisipažino neturintys ir ornitologai – esą sausumoje esančios jėgainės ir jėgainių jūroje poveikis paukščiams yra skirtingas. Anot Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vedėjo Mindaugo Dagio, sausumoje kur kas realesnė paukščių mirtingumo grėsmė atsitrenkus į jėgainę, o jūroje poveikis dar neištirtas.
Remiantis užsienio šalių tyrimais, tiesioginis poveikis jūroje būtų tokiu atveju, jei jėgainių parkas atsidurtų paukščių migracijos kelyje ar netoli žiemavietės. Specialisto teigimu, poveikis žuvims yra ištirtas dar mažiau. Mokslininkai sutaria dėl vieno – teisingai atliekamas PAV padės rasti geriausius plotus jūroje, kur jėgainių parkai mažiausiai kenktų gyvūnijai.
Potencialas – didelis
Lietuvoje iš viso iki 2010 metų vėjo energiją gamino 160 megavatų vėjo jėgainių, nors valstybės užsibrėžti siekiai buvo apie 200 megavatų. Baltijos jūroje įžvelgiamas 5 tūkst. megavatų elektros energijos potencialas. Vien Lietuvos teritorinių vandenų ekonominėje zonoje būtų galima pastatyti 1000 megavatų jėgainių parkus, kurie prilygsta nedideliam reaktoriui. Investuotojų teigimu, tai būtų apytikriai 3 mlrd. eurų investicija. Šiuo metu poveikio aplinkai ataskaitoje numatytos keturios galimos vietos vėjo jėgainių parkams, kurie turėtų mažiausią poveikį tiek gamtai, tiek ir žmogui ar ekonominiams interesams.
