Tuo metu S.Skvernelis kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl savo paties paskelbtos informacijos apie Kremliaus ir Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas nuversti teisėtą valdžią. Tokį jo elgesį prezidentė Dalia Grybauskaitė išvadino liguistu ir nesolidžiu. Premjeras sureagavo emocingai. Politikos apžvalgininkai sako, kad taip premjeras prieš prezidento rinkimus telkia savo elektoratą, bet pasirinko ne tą priešininką. Yra ir dar griežtesnių vertinimų, esą svajonę kandidatuoti į prezidentus reiktų atidėti ilgam.
S.Skvernelis, nors nepasiskelbęs, bet laikomas realiausiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į prezidentus, nors ir demonstruoja, kad joks visuomenės pripažintas autoritetas nėra jam kliūtis, tačiau reitingai rodo, kad tai jam neina į gera.
Prie retorikos pridėję dar ir darbus vyriausybės vadovo poste, gauname reitingų kreivę, kuri premjerui tikrai nerodo kelio į didesnes politines aukštumas. 2016-ųjų gruodį palankiai ministrą pirmininką vertino 68,3 procentai rinkėjų, pernai gruodį tokių buvo – 49,8, o šiemet gruodį beliko – 36,8 proc.
Opoziciniams konservatoriams reikalaujant atidėti valstybės biudžeto priėmimą Seime, S.Skvernelis Liberalų sąjūdžio frakcijoje kalbėjo, kad mokytojų streikas ir mitingai – nutekinto slapto konservatorių plano dalis, žadėjo parodyti šio plano veiksmų schemą.
Tą pačią dieną vyriausybės valandoje dar patikslino: konservatoriai veikiami užsienio jėgų.
„Tikrai atrodo, kad yra Kremliaus politikos vykdymas, yra abejonių, ar nėra sąsajų su Rusijos specialiomis tarnybomis. Manau, kad mūsų specialiosios tarnybos atsakys. Tokias prielaidas galima daryti“, – gruodžio 6 dieną sakė S.Skvernelis.
Antradienį premjeras pareiškė neatsisakąs savo žodžių, pareikalavo, kad visos šalies specialiosios tarnybos pateiktų informaciją. Tuo metu prezidentė, kuriai atskaitingos šalies specialiosios tarnybos, tikina, kad tokios informacijos šiuo metu nėra.
„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kažkur dar, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ tikino prezidentė.
Po tokių prezidentės žodžių premjeras nenustebino – kitą dieną po interviu sureagavo emocingai ir tuo parodė, kad kritika jį erzina.
„Kaip yra, iš tikrųjų, jums šiek tiek praskleidė tą uždangą tulpių pašto istorija, kur matėte ir kokie mano atžvilgiu buvo epitetai pavartoti. Jie nesiliauja ir dabar. Suprantu, kad 10 metų buvo Lietuvoj vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ir neklydo, dabar yra dar ir kitų žmonių, kurie stengiasi žinoti daug, bet daro klaidas“, – negailėjo karčių žodžių jis.
S.Skvernelis aiškina, kad jam jau plaukia tam tikra slapta informacija, su kuria bus supažindintas „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tačiau šiame komitete esantys konservatoriai prie informacijos prileidžiami nebus.
Buvęs Valstybės saugumo (VSD) vadovas Mečys Laurinkus sako, kad tokia situacija valstybėje būti negali. Yra labai konkrečiai nustatyta, kaip koordinuojamas tokios informacijos teikimas, kokia tvarka informuojami valstybės vadovai, už nacionalinį saugumą ir gynybą atsakingi politikai: visų pirma prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras ir Seimo NSGK. Dabar gali kilti įtarimų, kad tokio koordinavimo valstybėje nėra.
„Jeigu ji jau liečia nacionalinio saugumo klausimus ir minimas šitas terminas, yra nesvarbu, kas minima – Maskva, Kinija, Iranas ar kas nors – svarbiausia, kad tai išeina už tos ribos, kuri yra vietinio naudojimo. Ji jau privalo turėti tam tikrą nustatytą tvarką ir tas Lietuvoje jau yra buvę. Ir Seimo NSGK nė vienam (nariui – LRT.lt), kuris jame dalyvauja, negali būti jokių apribojimų“, – sako M.Laurinkus
Pasak M.Laurinkaus, jei yra reali grėsmė nacionaliniam saugumui, turi būti sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis. Šios Tarybos nariai – prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Politologas Marius Laurinavičius sako, kad „valstiečiai“ kaitindami šalyje įtampą kalbomis apie grėsmes nacionaliniam saugumui, vykdomą slaptą valdžios nuvertimo planą, gali prisišaukti bėdą.
„Aš tai vertinu kaip labai pavojingą retoriką, nes taip diskredituojamos tikrosios grėsmės, t.y. Rusijos grėsmė yra labai reali ir labai grėsminga. Dabartinis kriminalinis Rusijos režimas visada naudojasi visomis problemomis ar įtampomis visų šalių viduje“, – pastebi M.Laurinavičius.
„Valstiečiai“ greičiausiai jau pradėjo rinkimų kampaniją ir kalbomis apie išorės grėsmes siekia nukreipti nuo R.Karbauskio problemų dėl verslo ryšių su Rusija, dėl kurių Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, taip pat S.Skvernelio pamąstymų atgaivinti tarpvalstybinės komisijos su Rusija veiklą. Prezidentė provokuojama įsitraukti į viešą žodžių karą, taip valstiečiai žalieji siekia sutelkti savo elektoratą.
Premjeras prabilo, kad neva vykdomas puolimas prieš vyriausybę jį jau verčia mąstyti apie kandidatavimą į prezidentus.
„Verčia tai galvoti (apie dalyvavimą prezidento rinkimuose – LRT.lt) toks beatodairiškas puolimas, kuris nebegali būti niekuo pagrįstas, verčia galvoti, kas bus po to, jei bus paskirtas kurios nors politinės jėgos prezidentas, kaip vyriausybei reiks darbuotis“, – teigia premjeras.
Anot profesoriaus Tomo Janeliūno, S.Skvernelis klaidingai pradėjo savo rinkimų kampaniją, gąsdindamas grėsmėmis, užsipuldamas rimtais kaltinimais oponentus, stodamas į kovą su nueinančia prezidente.
„Aš manyčiau, nėra teisinga kovoti su prezidente, kuri baigia savo kadenciją, netgi jeigu norima parodyti, kad jis būtų kitoks arba turi drąsos priešintis prezidentei Jeigu S.Skvernelis tikrai galvoja apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, jis jau turi galvoti apie tai, kaip jis konkuruos ir kovos su kitais kandidatais, o ne su dabartine prezidente. Šiuo atveju, manau, renkasi ne tą savo priešininką“, – tikina T.Janeliūnas.
Yra ir dar griežčiau vertinančių premjero galimybes kandidatuoti į prezidentus. VDU profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, priešų ieškojimas ir žodžių mūšis su prezidente jo svajonę atideda neribotam laikui.
