„Manau, pirmiausia reikėtų susitarti dėl darbinių klausimų, programinių darbų, tada ieškoti... Aš net manau, kad bus didžiulė konkurencija, nes visi nori iššūkį didžiausią prisiimti, atsakomybės sritis...“ – po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio su šypsena kalbėjo premjeras aptardamas postų dalybas.
„Pažiūrėsim, kokios sritys yra. Aišku, bus vertinama, jeigu tai bus su mano asmeniu susiję, ir tie ministrai, kurie ir dabar dirbantys“, – pridūrė jis ir teigė, kad keisti ministrų vien tik todėl, kad vieta atitektų kažkam kitam, nėra racionalu.
Partiškumas – nebūtina sąlyga
Naujai formuojamoje Vyriausybėje, anot S.Skvernelio, tikrai bus nepartinių asmenų.
„Aš manau, kad tikrai bus nepartinių narių. Nemaža dalis ministrų nepartiniai yra“, – kalbėjo politikas.
„Nėra būtina sąlyga ministrui būti partijos nariu. Svarbiausios sąlygos – profesionalumas, sąžiningumas, gebėjimas daryti pokyčius ir norėjimas juos daryti“, – pažymėjo jis ir sakė kol kas su dabartinio ministrų kabineto nariais nekalbėjęs apie tai, ar kuris nors galėtų tęsti darbą. Bet tokių ministrų esą yra.
Partiškumas dėl koalicijos besiderančiam „socialdarbiečių“ lyderiui Gediminui Kirkilui pasirodė svarbus. Jis anksčiau yra sakęs naują Vyriausybę matantis kaip partinę – esą technokratinės Vyriausybės laikai baigėsi.
S.Skvernelis sakė iš partijų nejaučiantis spaudimo dėl postų paskirstymo ir reiškė viltį, kad dėl darbų bus susitarta jau šią savaitę.
„Optimistinis variantas yra net ir šią savaitę susitarti, bet manau, nėra didelės skubos. Mes turime laiko iki liepos 12 dienos. Galbūt šiek tiek anksčiau, kad, prisiekus naujam prezidentui, būtų konstatuotas faktas, jeigu yra valdanti koaliciją, kiek ją žmonių sudaro, ir ta valdanti koalicija gali turėti veiksmingą Vyriausybę. Laiko dar yra“, – tikino ministras pirmininkas.
Ar partijų siūlymai virs realybe, paaiškės rudenį
Klausiamas, kaip vertina partijų siūlymus dėl Vyriausybės programos priemonių plano keitimo, S.Skvernelis teigė, kad jie atitinka programą, o ar galės būti įgyvendinti, paaiškės rudenį.
Matysime rudenį dėl konkrečių skaičių, ką mes galėtume realiai įtvirtinti 2020 metų biudžete.
„Galbūt kai kas norėtų greičiau, daugiau, ypač kalbant apie vaikų pinigus. Tai yra tie dalykai, kurie yra tiesiogiai susiję su mūsų valstybės biudžetu, dėl kurio derybos yra pradėtos. Matysime rudenį dėl konkrečių skaičių, ką mes galėtume realiai įtvirtinti 2020 metų biudžete“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Biudžetas, anot jo, turės atitikti fiskalinę drausmę.
„Esminis dalykas, nuo kurio mes negalime, aš ir nenoriu, bėgti, yra fiskalinės drausmės laikymasis, atsakinga finansinė politika. Tai ir laikysimės.
O šiaip visi siūlymai, kurie teikiami, svarstytini, diskutuotini. Nuo kai kurių atsitraukiama. Kai kurių, pamato partneriai, kad yra norai gerokai didesni už galimybes. Manau, [norus] subalansuosim per tas derybas“, – komentavo S.Skvernelis.
Jis iki šiol nepaskelbė, ar po liepos 12-osios, kai prisiekusiam prezidentui Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus, tęs premjero pareigas ar atsistatydins.
Į derybinį posėdį dėl koalicijos trečiadienį Seime rinkosi partijų atstovai. „Valstiečių“ derybininkai anksčiau 15min reiškė viltį, kad susitikimo metu bus galutinai susitarta dėl programinių nuostatų, prasidės kalbos apie postus.
„Naujienų nėra po praeitos savaitės – kur sustojom dėl tų dviejų pozicijų – o daugiau kaip ir viskas sudėliota“, – antradienį 15min teigė „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis.
Derybininkai nesutaria dviem klausimais
Anot jo, sustota ties klausimais dėl vaiko pinigų dydžio ir motinystės-tėvystės išmokų.
Universalią vaiko pinigų išmoką išauginti nuo 50 iki 100 eurų kitąmet siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Savo ruožtu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau teigė, kad iki 100 eurų išmokos galėtų augti tik daugiavaikių šeimų vaikams ir neįgaliems, kitiems – tik iki 70 eurų.
Didesnių vaiko priežiūros išmokų siekia partija „Tvarka ir teisingumas“. Anksčiau reikalavę 100 proc. tėvo ar motinos algos dydžio išmokų pirmaisiais metais ir 75 proc. – antraisiais, „tvarkiečiai“ poziciją kiek sušvelnino – antraisiais metais prašo 45 proc. algos dydžio išmokų.
Klausiamas, kada tikimasi pasirašyti koalicinę sutartį, J.Jarutis teigė, kad ji galėtų būti parengta dar šią savaitę. „Aš manau, kad ketvirtadienį ar penktadienį – čia jau Ramūno Karbauskio reikėtų klausti. Partijų vadovai tarsis, kada pasirašyti“, – sakė jis.
-
R.Karbauskis jaučia, kad dėl koalicijos susiderės: žada didesnius vaiko pinigus, bet nemažins PVM
-
G.Landsbergis: valdančiųjų derybos dėl koalicijos – spektaklis
-
Valdantieji planuoja postų dalybas: padėkoti už darbą nusiteikę ne tik R.Masiuliui
-
R.Žemaitaitis: dėl fiskalinės drausmės kai kurių pasiūlymų derybose gali tekti atsisakyti
Apie derybų eigą dėl postų Seimo narys pasiūlė kalbėtis su partijų vadovybe.
„Mes neįgalioti“, – tvirtino J.Jarutis.
Apie postus bus kalba tik po Joninių.
„Nėra absoliučiai apie postus kalbos. Apie postus bus kalba tik po Joninių, liepos mėnesį, greičiausiai“, – 15min teigė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir nurodė nesitikintis, kad šią savaitę bus pasirašyta koalicinė sutartis.
Postų dalybos ir partinė Vyriausybė
Anksčiau R.Žemaitaitis reiškė norą užimti finansų ministro kėdę, „tvarkiečių“ ministrus taip pat teigė matantis Aplinkos, Žemės ūkio ministerijose.
„Gal tiktų ir Kultūros ministerija“, – pridūrė politikas.
„Socialdarbiečių“ lyderis G.Kirkilas yra sakęs, kad partijos prioritetas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kalbėdamas apie šiuo metu susisiekimo ministro pareigas einantį Roką Masiulį politikas pareiškė, kad jo karjeros klausimas beveik išspręstas, ir nesvarbu, kuri partija pretenduos į Susisiekimo ministeriją. Anot G.Kirkilo, ministras padarė didelių klaidų, pavyzdžiui, sužlugdė regioninių kelių programą.
„Valstiečių“ į derybas deleguotas Tomas Tomilinas antradienį 15min teigė, kad skubos pasirašyti koalicinę sutartį nėra: „Nėra datos x, kad tuo pat.“
Jis svarstė, kad trečiadienį „bus pokalbis apie postus“, galutinai paaiškės, kiek valstybei atsieis partijų norai dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pokyčių, ar jie įgyvendinami.
„Mano galva, jeigu būtų nueita daugmaž mūsų programos keliu, būtų geriausias rezultatas. Bet jeigu kažkas koreguosis, tai koreguosis“, – kalbėjo parlamentaras.
Deramasi Vyriausybės programos rėmuose
Performuoti koaliciją, į ją kviečiant buvusius koalicijos partnerius „socialdarbiečius“, partnerius „dėl bendro darbo“ „tvarkiečius“ ir dažnai valdančiųjų sprendimus palaikiusią Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), „valstiečiai“ nutarė po prezidento rinkimų.
„Valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ pasirašė koalicijos memorandumą, pagal kurį premjero pareigos ir toliau paliekamos eiti LVŽS deleguotam S.Skverneliui, Seimo pirmininko postas atiduodamas „socialdarbiečiaims“.
Sutarus dėl daugumos, pagal mandatų proporcijas ir bendrą sutarimą pertvarkoms ministrų kabinetas, Seimo vadovybės, komitetų ir nuolatinių komisijų sudėtis.
LLRA-KŠS, prie derybų prisijungusi vėliausiai, memorandumo nepasirašė.
Galimi naujos koalicijos partneriai derėtis nutarė Vyriausybės programos rėmuose, tai yra, keičiant tik Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
Atskiros partijos siūlo: didinti vaiko pinigus, suteikti daugiau galių ir finansų savivaldai, įteisinti tarėjus, keisti tėvystės-motinystės išmokų dydžius, senjorams nuo 75 metų kompensuoti vaistus, nuo mokesčių atleisti pirmą kartą įsidarbinusius 25 metų jaunuolius.
Atsisakyta siūlymo įvesti 5 proc. PVM tarifą šviežiems maisto produktams, „socialdarbiečių“ idėja didinti gyventojų pajamų progresyvumą vertinta skeptiškai.
