Šioms dviem institucijoms jau skirta po 100 tūkst. eurų. Kaip su šypsena pastebi Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, nebent paskutinę naktį tai nutiks – ims ir atsiras Vasario 16-osios aktas.
Planuoja knygas
Jeigu ne, institutas jau yra paskirstęs visą sumą ir suplanavęs nemažai tyrimų bei leidinių. Dalis jų susiję su Vilniaus miestu ir jo istorija – institutas besiruošdamas 700 metų Vilniaus jubiliejui 2023 m. turi nemažai planų, o pinigų jiems, kaip paprastai, trūksta. Anot R.Miknio, niekam nėra paslaptis, kad institutas su „MG Baltic“ bendradarbiauja jau daug metų, koncerno parama reikšminga, kai pinigų iš Mokslo ar Kultūros tarybos, kurių finansiniai ištekliai riboti, pritrūksta.
Vasario 16-osios fondui irgi buvo teiktos paraiškos, kam būtų naudojami pinigai, jeigu institutas juos gautų. „Didelis projektas – „Vilniaus istorija“. Mes rengiame šį leidinį, darome tyrimus ir 2021 m. planuojame pirmą tomą, bet vargu ar gausime jam finansavimą – manoma, kad tokios didelės studijos nelabai reikalingos
Dar viena knyga – buvo parengta puiki daktaro disertacija „Viduramžių Vilnius“, visiškai naujas požiūris, bet finansavimo leidybai pernai negauta. Tad finansuosime viską iš fondo skirto 100 tūkst. eurų, nes istoriniai tyrimai jau padaryti, tereikia išleisti“, – su Vilniuje susijusius leidinius, kuriems bus leidžiama iš fondo gauta parama, minėjo R.Miknys.
Šių metų pradžioje pasirodė ir pirmoji Aleksandro Szklenniko 1915–1918 m. rašyto dienoraščio dalis, kuriame rašoma, kaip lietuviai tuo metu dirbo, kūrė valstybę, kaip atrodė žmonių kasdienybė Vilniuje – vaiko, suaugusiojo, moters. „Antrai knygai turime Mokslo tarybos paramą, o trečiai nieko, tad ji patenka į tą patį sąrašą ir bus finansuota visa jos leidyba iš fondo suteiktų pinigų“, – planus dėstė Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Lenkia baltarusiai
Lietuva neturi tokių leidinių anglų kalba ir čia mus gerokai lenkia Baltarusija, pasauliui platinanti savo versiją apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Dar vienas leidinys, kuris išvys dienos šviesą, bus knyga anglų kalba apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), nors pagal fondo nuostatus, kuriuose dėmesys kreipiamas į atkurtąją valstybę, tokia knyga neturėtų būti remiama.
„Fondas sutiko finansuoti Jūratės Kiaupienės knygą „Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius (XV a. antroji pusė – XVII a. pirmoji pusė)“, lietuvišką mes jau turime, buvo labai populiari, išleidome du šimtus egzempliorių, jie buvo išpirkti. Turėjome prastą vertimą, svarstėme, ką daryti. Iš kitos pusės – kas iš to, kad Lietuvoje išleistume anglų kalba? Kaip išplatinti ir pasiekti tuos, kuriems ji būtų aktuali? Susiradome leidyklą, kuri sutiko už tam tikrą pinigų sumą išleisti ir platinti savo tinkle. Tai JAV leidykla, bet ji pasiekia ir Europą. Tad mes gauname 6700 eurų vertimui ir pervesti leidyklai, kad ji galėtų leisti, nes gavusi dalį lėšų leidykla pradeda rinkti užsakymus ir gali išleisti“, – kalbėjo R.Miknys.
Ši knyga svarbi ir todėl, kad Lietuva neturi tokių leidinių anglų kalba ir čia mus gerokai lenkia Baltarusija, pasauliui platinanti savo versiją apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Parama džiaugiasi
Ir tai tik dalis projektų, kurie bus įvykdyti gavus 100 tūkst. eurų paramą. R.Miknys neslėpė, kad jį džiugina koncerno sumanymas sukurti fondą ir tokiu būdu paremti mokslo, kultūros projektus. Jo teigimu, tai rodo požiūrį, kad ne tik Valstybė, bet ir verslas yra pasiruošęs remti mokslininkų darbą. „Tai supratimas, kad verslas, ne tik Valstybė, turi rūpintis tapatybės stiprinimu, visuomenės savęs supratimu, atminties išsaugojimu ir kad tie dalykai neįmanomi, jeigu tu nežinai, iš kur ateini, ką darai ir kaip atrodai“, – kalbėjo instituto direktorius.
Jis pripažino, kad institutas ne kartą kreipėsi į Lietuvos pramonininkų konfederaciją dėl vienokios ar kitokios paramos, tačiau visada išgirsdavo arba neigiamą atsakymą, arba sąlygas, kurios mokslininkams netinka.
Lietuvos nacionalinis muziejus Vasario 16-osios fondo skirtas lėšas panaudos leidybinei programai ir lituanistinio paveldo paieškoms užsienyje finansuoti.
Vasario 14-ąją Signatarų namuose įvyko pirmasis „MG Baltic“ įkurto Vasario 16-osios fondo tarybos posėdis, kuriame buvo nustatyti fondo veiklos prioritetai ir artimiausio laikotarpio tikslai. „MG Baltic“ fondui skyrė milijoną eurų, kuris buvo žadėtas kaip radusiam ir grąžinusiam į Lietuvą visam laikui Nepriklausomybės aktą.
