Kaip nurodo atsakingos mūsų žinybos, remiantis Ukrainos patirtimi, esant tinkamam pasirengimui, instituciniams gebėjimams bei užsitikrinant pakankamą, savalaikę tarptautinę finansinę paramą, šalis gali toliau funkcionuoti ir itin sudėtingomis karo sąlygomis.
Tai, kaip Lietuvos valstybė veiktų ekstremalios situacijos, pavyzdžiui, karo, atveju, numato Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.
Jame apibrėžta, kaip būtų vykdoma mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų.
Yra ir specialus Vyriausybės nutarimas, kuriame patvirtintas valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms sąrašas.
Jis numato daugelio mobilizacijos subjektų, tokių kaip ministerijos, savivaldybės, Lietuvos bankas ir kitų užduotis mobilizacijos atveju, kad kiekvienas jų žinotų reikalingus atlikti veiksmus.
-
Naujas mobilizacijos planas: įtrauktas verslas, civilių dalis padidėjo iki 150 tūkst. žmonių
-
„Aš žinau, kad numirsiu trečią karo dieną“: Ukrainoje kovojantis lietuvis įvertino Lietuvos galimybes gintis
-
Ne „sėkmės burbulo“ Lietuva: kai maistas ir neišpuvę langai – prabanga
-
Gynybai teks kažkaip susimesti: ar ryšis didinti kiekvieno mokamą mokestį, A.Kubiliaus laikais padidintą tik laikinai?
Kiek grynųjų turėti?
Nemažai kalbama apie tai, kokius daiktus pasiruošti ir turėti vadinamajame išvykimo krepšyje, kurio prireiktų atsitikus ekstremaliai situacijai.
O kaip su finansais ir piniginiais resursais – ką reikia žinoti piliečiams?
