Sužalojo ne vieną
Galimai psichine liga sergančio asmens redakcija dėl įstatymo reikalavimų įvardyti negali, tačiau jo keliamos problemos – kas kita. Juolab kad pagalbos bendruomenė šaukėsi ne kartą.
Kaip pasakoja Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, vyras seniūnijos žmonėms kelia ne tik diskomfortą, bet ir realų pavojų. O priemonių jam tramdyti, nors ir yra, bet jos netaikomos arba taikomos itin vangiai.
„Jis neprognozuojamas ir žmonės jo bijo. Ir ne veltui, nes jis vienam yra koją sulaužęs, kitą sumušęs. Ne vienas žmogus yra nukentėjęs. Seniūnijoje jis taip pat yra turtą suniokojęs. Tas žmogus yra problema, kurią būtina spręsti, tačiau ją išspręsti dabar jau gali tik tarnybos“, – sakė seniūnas.
Pasak R.Almino, į vyro elgesį ne vienerius metus buvo žiūrima pro pirštus. Kažkodėl rašyti protokolus ir bausti jį dėl netinkamo elgesio ne kartą vengė ir patys policijos pareigūnai.
„Jei stovi policininkai, o jis juos visais įmanomais keiksmais keikia, tai kodėl tuomet nerašomas protokolas? Arba jei viešai šlapinasi beveik ant patrulinės mašinos rato. Tai, kad kažkas galimai serga psichine liga, tai nebūtinai reiškia, kad žmogus yra nepakaltinamas. O baudas kaip išieškoti ir priversti susimąstyti yra kaip – juk jis gauna išmokas“, – kalbėjo R.Alminas.
Turėjo ginklą
Tai, kad asmuo yra pavojingas, parodė birželio pradžioje įvykusi istorija. Tuomet vyro nemalonę užsitraukė į Kazikėnus atvykę medikai ir policininkai. Jis čiupo mačetę ir, kaip policija rašo savo pranešime, daiktą, panašų į ginklą.
Redakcijos žiniomis, tai galėjo būti pneumatinis pistoletas. Šiuo pistoletu jis yra grasinęs ir kaimynams.
„Tai kelia didžiulį nerimą, nes tikrai neaišku, ką jis ten turi. Net jei tai pneumatinis pistoletas, niekam nėra paslaptis, kad šiuos ginklus nesudėtinga patobulinti taip, kad kulka iš jų lėktų daug stipriau nei turi. Tuomet jau galima smarkiai sužaloti žmogų. O tam tikrais atvejais ir peršauti“, – redakcijai pasakojo vyro kaimynai.
Vyras kasdien puldinėja kaimo gyventojus, svaido akmenis, rytais rėkia naudodamas megafoną, daužo automobilių stiklius, rašo melagingus pareiškimus policijai.
Kasdienis košmaras
Ir tai yra beveik kasdieniai įvykiai, kuriuos turi išgyventi Kazikėnuose gyvenantys žmonės. Tai, kas čia vyksta, neabejotinai primena siaubo trilerį. Vyras kasdien puldinėja kaimo gyventojus, svaido akmenis, rytais rėkia naudodamas megafoną, daužo automobilių stiklius, rašo melagingus pareiškimus policijai.
„Net nežinome, nuo ko pradėti pasakoti, nes per jį gyvename kažkokiame kitos visatos pasaulyje. Baisu ir vaikus į kiemą išleisti. Visi kenčiame kasdien ir turime gyventi baimėje. Jokios realios pagalbos iš tarnybų, kad mus apgintų, nesulaukiame. Turbūt šią tragediją geriausiai parodo istorija, kai atvažiavo policija, jis iš antro aukšto pradėjo į automobilį mėtyti kiaušinius ir kopūstus, o pareigūnai tiesiog pasitraukė ir nieko“, – pasakojo kaimynai.
Žmonės pasakojo, kad seniai yra praradę bet kokį tikėjimą ir pasitikėjimą policija ir kitomis tarnybomis. Todėl tarpusavyje šnabždasi, kad anksčiau ar vėliau smurtautoją teks pamokyti tais pačiais būdais, kaip elgiasi jis pats.
„Nesuprantame, ką ta policija daro – išveža jį, o jis jau kitą dieną ar po poros dienų vėl grįžta ir siautėja toliau. Trūks kantrybė, imsim tvarkytis patys. Tiek, kad vis pristabdo tai, kad niekas nenori bėdų su teisėsauga“, – atviravo žmonės.
Siautėja ir bažnyčioje
Kasdienis košmaras Kazikėnais neapsiriboja. Vyras – dažnas svečias Smalininkų bažnyčioje. Šv. Juozapo parapijos bendruomenės narės tikina, kad dėl chuligano nebegali ramiai nueiti pasimelsti, o vietoje ramybės po pamaldų skuba namo gerti raminamųjų vaistų.
Jis su tuo savo chalatu ir lazda ateina kiekvieną sekmadienį ir prieš mišias siautėja bažnyčioje. Kaukia, rėkia, įžeidinėja tikinčiuosius.
„Jis su tuo savo chalatu ir lazda ateina kiekvieną sekmadienį ir prieš mišias siautėja bažnyčioje. Kaukia, rėkia, įžeidinėja tikinčiuosius. Anksčiau mums bažnyčia buvo malonumas, susirinkdavome, pasimelsdavome, išeidavome įgavusios ramybės. Dabar klausome ne Dievo žodžio, o kaip mus keikia ir įžeidinėja“, – pasakojo smalininkietės.
Moterys įsitikinusios, kad vyras šitaip elgiasi ne šiaip sau. Jis aprimsta tik tuomet, kai atvyksta kunigas. O tuo momentu, kai tikintieji parapijai aukoja pinigus, puola į zakristiją.
„Mes nematome, tik galime spėti, kad galbūt kunigas duoda jam kažkiek pinigų, kad bent per pačias mišias nerėkautų ir netrukdytų. Tačiau mes aukojame parapijai, aukojame, kad išlaikytume dvasininką, o ne mus terorizuojantį chamą. Maža to, kunigas beveik po kiekvienų mišių yra priverstas jį pavežti namo, į Kazikėnus“, – baisėjosi moterys.
Smalininkietės taip pat tikino, kad įbauginta yra ne tik visa parapijos, bet ir visa seniūnijos bendruomenė. Vyras ne tik rėkauja ir įžeidinėja, bet itin dažnai grasina susidoroti.
„Jis nuolat nešiojasi lazdą ar kokį kitą daiktą, kuriuo mojuoja, daužosi, baugina. O juk yra ir fiziškai žmonių užpuolęs, sužalojęs. Mes tikrai bijome, o policija nieko nedaro. Jis ir kitur mus puldinėja, jei Jurbarke pamatome, tai iškart iš parduotuvės lauk einame, į kitą gatvės pusę turime pereiti, nes jei jis pamatys, iškart puls. Šitaip neįmanoma gyventi“, – guodėsi moterys.
Ramybės neturi ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Į miestelio kapines atėjęs vyras gulasi ant kapų, niokoja gėlynus, pavagia ar tiesiog daužo ir išmėto žvakes.
Ramybės neturi ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Į miestelio kapines atėjęs vyras gulasi ant kapų, niokoja gėlynus, pavagia ar tiesiog daužo ir išmėto žvakes.
Jis siautėja ir Jurbarke. Pastaruoju metu tapo gan dažnu lankytoju savivaldybėje – pykčiu yra pratrūkęs ir savivaldybės tarybos posėdyje.
Važinėjasi su tarnybomis
Vyras terorizuoja ne tik bendruomenę, bet ir tarnybas. Norėdamas atvykti į Jurbarką arba parvykti iš jo į Kazikėnus, jis naudoja daug kartų išbandytą schemą.
Pirmiausia skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir išsikviečia medikus. Asmuo puikiai žino, ką sakyti, kad būtų išsiųstas greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Atvykus medikams jis imituoja įvairius negalavimus ir šie jį nugabena į Jurbarko ligoninės priėmimo skyrių. Čia dažniausiai jis visus išplūsta ir išeina savais keliais. O susitvarkęs reikalus turi parvykti namo. Tuomet vyras keliauja iki policijos komisariato, kur kelia triukšmą ir keikiasi tol, kol pareigūnai jį parveža į Kazikėnus.
Tarnybos jam dirba, kaip nemokamas taksi, kas yra protu nesuvokiama, nes tiek medikų, tiek policijos pagalbos kažkam tuo metu gali iš tiesų reikėti.
„Ne vieną kartą matėme, kaip policijos ekipažas jį parveža ir tiesiog paleidžia prie namų. Tarnybos jam dirba, kaip nemokamas taksi, kas yra protu nesuvokiama, nes tiek medikų, tiek policijos pagalbos kažkam tuo metu gali iš tiesų reikėti. Ir niekas jo nebaudžia už tokius cirkus“, – pečiais gūžčiojo kaimynai.
Viskas policijos rankose
Vis tik, išeitis iš situacijos yra. Gydytojas psichiatras Aivaras Šlekys sako, kad tokiems atvejams, kai žmonių elgesiui galimai įtaką daro liga, yra numatytas aiškus teisinis mechanizmas, kuriuo pasinaudojus gali būti taikomas priverstinis gydymas.
„Tas mechanizmas ne kartą yra sėkmingai suveikęs. Jo esmė, kad vienu ar kitu būdu žmogus turi atsidurti teisme, greičiausiai, kai reikalai jau liečia Baudžiamąjį kodeksą. Tuomet ir keliamas klausimas dėl jo veiksnumo ir priverstinio gydymo galimybių. Jei teismas nusprendžia, kad gydyti būtina, tuomet ir gydoma. Kitu atveju medikai gali tokius asmenis gydymo įstaigoje laikyti labai ribotą laiką, nes ilgalaikiam gydymui nėra teisinio pagrindo“, – sakė psichiatras.
Pasak mediko, tokiose istorijose labai svarbu tai, kaip teisėsauga sugeba paruošti teismui pateikiamą medžiagą. Nuo to, kaip dokumentuose fiksuoti atvejai, kaip jie aprašyti, dažniausiai ir priklauso teismo sprendimas dėl priverstinio gydymo.
Pradėjo procedūras
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gintarė Navickaitė „Šviesą“ informavo, kad šiuo metu yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl minėto asmens.
Pasak policijos atstovės, ikiteisminio tyrimo metu bus kreiptasi į gydymo įstaigą dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės skyrimo reikalingumo. Tik gavus ekspertizės išvadas, prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str., kreipsis į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo asmeniui.
Tai ilgas procesas, kuris kartais užtrunka netgi iki 8 mėnesių. „Mūsų manymu, vadovaujantis „Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu“, kuriame numatyta, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, procesas, dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, galėtų būti greitesnis“, – teigiama policijos atsakyme.
Policija taip pat pripažįsta, kad vyras kelia nemenkų problemų. Ypač dėl to, kad patruliai turi nuolat reaguoti į nepagrįstus šio asmens iškvietimus.