2011 04 29

Jonas Pinskus darbą Seime prisimena kaip atostogas

Antrą savaitę Vilniaus mero pavaduotojo poste dirbantis „darbietis“ Jonas Pinskus, paklaustas, kaip sekasi naujose pareigose, prisipažino: dabar darbas Seime jam atrodo kaip atostogos. Dėl vicemero kėdės parlamentaro duonos atsisakęs politikas neslepia – perprasti naujojo darbo specifiką nėra lengva.
Vilniaus savivaldybės naujokas J.Pinskus kol kas dar pratinasi prie vicemero pareigų.
Vilniaus savivaldybės naujokas J.Pinskus kol kas dar pratinasi prie vicemero pareigų. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

– Kuo skiriasi Vilniaus vicemero pareigos nuo darbo Seime?

– Seime darbo profilis buvo kitoks, ten mažiau dirbama su žmonėmis, daugiau su įstatymais, dokumentais. O čia darbas su žmonėmis vyksta kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę. Nuolat kalbame apie problemas, apie miestą. Labai įdomus darbas, man pradeda patikti, nes jame daug veiksmo. Aš visą laiką buvau daugiau vykdomojo darbo šalininkas. Su dokumentais man buvo dirbti sudėtingiau, todėl šis pokytis visai smagus.

– Kokias sritis kuruosite Vilniaus miesto savivaldybėje?

– Kuruosiu miesto plėtrą, aplinkosaugą, sveikatos ir sporto sritis. Viskas labai gražiai ekologiškai susidėlioja – miesto plėtrą reikia vykdyti taip, kad išsaugotume gražią aplinką, kurioje būtų galima sveikai gyventi ir sportuoti.

– Ar jau susipažinote su savo kuruojamų sričių specialistais savivaldybėje, perpratote problemas?

– Jau buvau susitikęs su aplinkosaugininkais. Man ši sritis artima, pagrindines problemas žinojau ir iki šiol, mačiau, kad jos Vilniuje nesprendžiamos. Buvau susitikęs ir su Miesto plėtros, Socialinių reikalų ir sveikatos departamentų atstovais, sporto skyriaus specialistais. Darbo tinklelį jau esu susidėliojęs.

Taip pat bandysiu gerinti savivaldybės dialogą su Vyriausybe ir Seimu, inicijuoti Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, įstatymą, didesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies palikimą Vilniuje. Iki šiol savivaldybė neturėjo jokio ryšio su Seimu ir jame dirbančiais sostinėje išrinktais ar gyvenančiais Seimo nariais.

– Kurie aplinkosaugos klausimai jums šiuo metu atrodo patys opiausi sostinėje?

Yra didžiulis skirtumas tarp visų komunalinių atliekų deginimo, kas yra labai baisu, ir gamyklos, kurioje deginamos tik išrūšiuotos atliekos.– Pagrindinis dalykas yra šiukšlės ir jų tvarkymas. Aplinkos ministerija yra įvardijusi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) yra vienas blogiausiai dirbančių respublikoje, tai reikia keisti. Dabar yra ruošiama studija, kurioje ketinama numatyti įrengti Vilniuje šiukšlių rūšiavimo fabriką, kad visos atliekos nevažiuotų į sąvartyną. Nėra sutvarkytas ir pavojingų atliekų surinkimas, suvelta antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų srauto surinkimas, neskaidžios atliekos nepašalinamos iš bendro srauto. Atvirai pasakius – baisu.

Juk, jeigu žmogus, kuris tvarkingai rūšiuoja atliekas, pamato, kad tas pats surinkėjas į vieną sunkvežimį suverčia ir rūšiuotas antrines komunalines atliekas, noras rūšiuoti tikrai prapuola.

– Ar pritariate atliekų deginimo gamyklos statyboms Vilniuje?

– Vilniečiams labai trūksta informacijos dėl šiukšlių deginimo gamyklos. Yra didžiulis skirtumas tarp visų komunalinių atliekų deginimo, kas yra labai baisu, ir gamyklos, kurioje deginamos tik išrūšiuotos atliekos. Iš bendro atliekų srauto būtina atrinkti antrines žaliavas, kenksmingas atliekas. Tada atliekas galima deginti net ir paprastoje katilinėje, jos nesukelia jokių pasekmių, bet turi aukštą energetinę vertą, tokią kaip anglis.

Bet Vilniuje, kai pradedama kalbėti apie šiukšlių deginimą, visi žmonės supranta, kad bus deginamos visos komunalinės atliekos. Iš tikrųjų turėtume kalbėti apie tokią gamyklą, kurioje bus deginamos tik išskaidytos atliekos, kas yra labai gražu ir ekonomiška, naudinga. Tai yra žymiai geriau, negu tai, kad visos atliekos patenka į sąvartynus, kur skyla 150-200 metų ir per dirvožemį patenka žmonėms. Bet informacija apie šiukšlių deginimo gamyklą pateikiama tendencingai. Vienoje laidoje besiginčijant su Žaliųjų judėjimo atstovais, paaiškėjo, kad jie irgi pritaria tokiai gamyklai, kurioje būtų deginamos tik išrūšiuotos atliekos.

– Ar negąsdina mero Artūro Zuoko užmojai savivaldybei dirbti po 12 valandų per parą?

– Tikrai negąsdina, nes dabar gal ir daugiau darbo valandų dirbu.

Mano šeima, o tiksliau – vaikai, pripratę prie tokio mūsų darbo grafiko. Mano žmona darboholikė, bet ji daugiau Širvintose dirba, kartais vėlai grįžta. O ir aš be Seimo nario pareigų dar buvau Darbo partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas, tai daug laiko atimdavo partinis darbas, ypač ruošiantis rinkimams. Kartais dirbdavau po 14–16 valandų. Todėl ir savivaldybėje ilga darbo diena negąsdina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis