Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
10 01

„Chamas yra tiesiog bailys“: buvęs kariuomenės vadas įvertino V.Putino grasinimus

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Vakarai neturi išsigąsti naujų Kremliaus branduolinių grasinimų. Portalui 15min jis pakomentavo padėtį Ukrainoje ir Lietuvos saugumo klausimus.

Su generolu tinklalaidėje „Valinskas žino“ kalbėjosi 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis ir buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Pokalbio temos

  • Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas JAV
  • Situacija Ukrainoje – karščiausias taškas
  • Vladimiro Putino branduoliniai grasinimai
  • Kontrabanda balionais – ar mus šnipinėja?
  • Suvalkų koridoriaus saugumas
  • Krašto apsaugos ministro ir buvusio kariuomenės vado nesutarimai

Buvo daug lūkesčių dėl Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose. Ukrainos prezidentas prieš vizitą skelbė, kad atveš respublikonams ir demokratams „pergalės planą“. Deja, vizitas susiklostė šiaip sau. Buvo įtampų su Donaldu Trumpu. Panašu, kad Ukrainos perspektyvos atremti Rusijos agresiją yra atsidūrusios Amerikos prezidento rinkimų kampanijos sūkuryje.

Jūsų nuomone, artėjant rinkimams JAV, kokie svarbiausi procesai vyksta?

– Reikia pasakyti, kad vizitas į Ameriką nebuvo sėkmingas.

Pagrindinis jo tikslas buvo gauti leidimą naudoti vakarietiškus ginklus Rusijos valstybės teritorijoje – vidutinio nuotolio raketas, F-16 naikintuvus.

Tikslas nebuvo pasiektas.

Planas nėra paviešintas, ką yra paruošęs prezidentas V.Zelenskis. Bet spėju – noras gauti tuos leidimus ir papildomą karinę pagalbą.

Papildoma karinė pagalba skirta – iki 8 mlrd., bet pagrindinio tikslo gauti leidimą panaudoti ginklus Rusijos valstybės teritorijoje, naikinant strateginius objektus, kas, beje, dabar ir šiaip vyksta be to leidimo, nesulaukta.

Bet jei būtų gauti tie leidimai naudoti vidutinio nuotolio raketas prieš Rusijos strateginius infrastruktūros objektus, be abejonės, tai galėtų turėti didelę reikšmę.

Aš manau, kad tas leidimas vis tiek anksčiau ar vėliau bus duotas.

Panaši istorija klostėsi prieš kiekvieną naujų ginklų sistemų pateikimą Ukrainai. Prisiminkime pirmąsias karo dienas – prieštankinių ginklų teikimas. Prisiminkime tankus, „HIMARS“.

Visą laiką būdavo pasakoma, kad jokiu būdu ši ginklų sistema nebus suteikiama, ir praeidavo kažkoks laikas ir tie sprendimai būdavo priimti.

Aš labai tikiuosi, kad kai artimiausiu metu Europoje vyks susitikimas, tie sprendimai bus priimti – jei ne dėl ATACMS raketų, tai labai tikiuosi, kad bus duotas leidimas naudoti „Storm Shadow“ ir „Scalp“.

Aš tai vertinu kaip chamo elgesį, kuris taip elgiasi tarp padorių žmonių, naudoja tam tikrą leksiką, gąsdina.

O Ukrainoje padėtis sudėtinga.

Jeigu galima pasakyti, kad Kursko regione Ukrainai pavyko atlaikyti Rusijos puolimą, tai šiuo metu vis tiek labai sudėtinga situacija išlieka Pokrovsko rajone – puolimas tebesitęsia. Ir toks intensyvus puolimas, norint neprarasti tempo ir pasodinti ukrainiečius į tams tikras psichologines ir nuovargio sąlygas.

Tiesiog beatodairiškai siunčiama banga po bangos, įvairiuose fronto ruožuose stengiantis ir bandant turint daugiau rezervų stengtis nualinti Ukrainos kariuomenę.

Ir jiems tai sekasi daryti, jie stumia Ukrainos kariuomenę – labai iš lėto, bet vis dėlto stumia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pokrovskas

Bet aš šiek tiek išlieku optimistas šioje vietoje. Prasideda ruduo, sudėtingos gamtinės sąlygos, be to, pačių rusų kariuomenėje senka rezervai – jie turi daug didelių problemų ir su technika, ir su ginkluote, taip pat ir su personalu.

Vladimiras Putinas paskelbė, tiesa, dar neformalizavo, bet įgarsino branduolinės doktrinos pokyčius, kad rusai galėtų laisviau naudoti branduolinį ginklą – kai būtų atakuojami konvenciniais ginklais ar atakuotų ne branduolinė valstybė, bet ji būtų remiama branduolinės valstybės. Kaip jūs tai vertinate – tai blefas ar rimtas dalykas?

– Nieko naujo. Tai prasidėjo jau tada, kai buvo pateiktas ultimatumas 2022 m. sausio mėnesį. Ir tai kartojasi kartas nuo karto.

Kai nepavyko užimti Kyjivo per tris dienas, vyko posėdis: Sergejus Šoigu su Valerijumi Gerasimovu sėdėjo ir V.Putinas jiems nurodė, kad jie pervestų strategines branduolinio ginklo raketas į kovinę parengtį.

Ir tai periodiškai kartojosi.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kartojosi 2022 m. rudenį, prieš paskelbiant mobilizaciją. Tada kalbėjo, kad tai ne blefas. Ir buvo vis brėžiamos raudonosios linijos – tai Krymas, tai Rusijos teritorijos apšaudymas, apskritai, įsiveržimas į Rusijos teritoriją.

Ir nieko iš to neišėjo.

Aš tai vertinu kaip chamo elgesį, kuris taip elgiasi tarp padorių žmonių, naudoja tam tikrą leksiką, gąsdina. Visi daugmaž pradeda tai suprasti, bet jei atsirastu du-trys žmonės, kurie chamui galėtų duoti atkirtį, tai paaiškėtų, kad tas chamas yra tiesiog bailys ir kad viskas, ką jis daro ir gali padaryti, tai yra tik kalbos ir kitų gąsdinimas.

Aš nematau čia nieko tokio ypatingai naujo, kokios nors naujos grėsmės ar naujos raudonosios linijos.

– Pakalbėkime apie meteorologinius balionus, kurie gabena kontrabandą. Kilo diskusija, ar yra kokia nors nacionalinio saugumo grėsmė, kai tie balionai laisvai be jokio kontroliavimo gali per sieną cigaretes atgabenti. Saugumas patvirtino, kad nefiksuoja kokių nors piktų žvalgybinių kėslų. Jūsų nuomone, kiek tai rimta nacionalinio saugumo problema?

– Reikia vertinti rimtai. Kol kas mes esame užfiksavę tik balionus, kurie gabena kontrabandą. Bet nėra jokių garantijų, kad gali neįvykti kitaip, kad gali tokiu būti prasiskverbti į Lietuvos teritoriją kažkokios žvalgybinės priemonės.

Aišku, reikia turėti kažkokį sumanymą, planą. Dabar ministras sako, kad „čia ne mūsų užduotis“, pasienio vadas sako, kad „mes neturime su kuo“. Tai čia tikrai nėra geras planas ateičiai.

Reikia galvoti, ką su tuo daryti, kaip ateityje elgtis, nes gali būti, kad per kontrabandą testuojamos Lietuvos galimybės reaguoti į oro erdvės pažeidimą.

Ar yra kokių nors priemonių tokioms nekonvencinėms grėsmėms suvaldyti?

– Reikia pažiūrėti, kokias priemones turime su tuo kovoti. Ar galime stebėti, kur kas leidžiasi. Ir kuo tai gali baigtis.

Šiaip kontrabanda į Lietuvos teritoriją stipriai sumažėjusi. Kalbėjau su vienu užkietėjusiu rūkoriumi. Sakė, kad baigiasi baltarusiškos, dabar rūkom cigaretes iš Kaliningrado.

VSAT nuotr./Meteorologinis balionas skraidino kontrabandą
VSAT nuotr./Meteorologinis balionas skraidino kontrabandą

Kol kas įskrido vienas ar du balionai. Reikia analizuoti situaciją.

Taip, galima numušti. Bet visiškai stumti vienas nuo kito ir sakyti, kad „aš už tai neatsakingas“, ne išeitis.

Vienas iš dažniausiai mums sakomų baubų – Suvalkų koridorius. Neseniai teko bendrauti su buvusiu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Po vienos laidos aš paklausiau jo tiesiai šviesiai – ar jis, kaip buvęs krašto apsaugos ministras, įžvelgia tame problemą. Jis atsakė, kad pagal tuos pajėgumus, kuriuos mes dabar turime su lenkais, tos problemos iš principo jokios nėra, nes jei bent kažkas prasidėtų, koks nors judesys, būtų galima greitai reaguoti.

Kaip jūs, kaip buvęs kariuomenės vadas, vertinate šią situaciją?

– Aš manau, kad dabar nei Rusija, nei Baltarusija turbūt neturi tam pajėgumų. Bet esmė ta, kad labai dažnai painiojama ir kalbama, kad tas koridorius yra 100 kilometrų, tiesiog žiūrint pagal administracinę Lietuvos ir Lenkijos sieną. Tačiau situacija yra ne tokia.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Prie Suvalkų koridoriaus bendros Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pratybos
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Prie Suvalkų koridoriaus bendros Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pratybos

Iš tiesų, norint nutiesti koridorių į Kaliningrado sritį ir iš jos, reikia užimti ir geležinkelius, ir kelius. Tokiu atveju reikia imti ir Vilnių, ir Kauną, ir Marijampolę, ir Alytų.

Tai ar gali dabar Rusijos kariuomenė, tuo labiau, kad mes esame NATO nariai, pradėti šitokio masto operaciją? Ir dar neturėdami persvaros ore.

Man tai kelia labai didelių abejonių. Aš nemanau, kad artimiausiu metu tai gali įvykti.

Generole, kokia juoda katė yra perbėgusi tarp dabartinio ministro ir buvusio kariuomenės vado?

– Iš šalies aš esu toks pats stebėtojas, kaip ir jūs. Labai daug detalių nežinau.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys

Iš pradžių buvo tos trintys, kai dabartinis ministras buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Tos trintys egzistavo su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu.

Nežinau, ar tai yra konfliktų tęsinys, ar tai nauja situacija, kaip aiškina dabartinis ministras L.Kasčiūnas, kad jis atėjęs rado skundą ir privalėjo ištirti ir jį ištyręs pamatė nusikaltimo sudėtį ir atidavė Specialiųjų tyrimų tarybai galutinai išsiaiškinti situacijai.

Aš tiesiog žinau, kad tos trintys turi kažkokias gilesnes šaknis.

Pradžioje, kiek man buvo žinoma ir kiek aš stebėjau, kai atėjo naujas ministras, tai santykiai su kariuomenės vadu buvo neblogi.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Be to, kai prisimename pareigų perdavimo ceremoniją, buvo padovanotas ir vardinis pistoletas, ir surengta tikrai labai graži atsisveikinimo ir pareigų perdavimo ceremonija.

Tai jei ta situacija buvo žinoma liepos 15 d., o po 10 dienų vyko kariuomenės vadų pasikeitimas... Tai truputį keista, kodėl ta ceremonija buvo tokia iškilminga.

Visus tinklalaidės „VALINSKAS ŽINO“ epizodus rasite čia.

VIDEO: VALINSKAS ŽINO: apie debatų intrigas, Ramanausko skandalą, ralio tragediją, Ukrainą ir SEL boikotą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas