Apie tai, jog dauguma gyventojų tiesiog negali gerti vandens iš čiaupo ir nežinia, kas įvyko, žmonės diskutavo socialiniuose tinkluose, kai kurie kreipėsi į bendrovę „Jonavos vandenys“.
Pasirodė, jog to priežastis – miesto vandens gerinimo įrenginiuose vykdomi profilaktiniai dezinfekavimo darbai.
„Vykdant darbus buvo imami mėginiai bei atliekami vandens tyrimai. Gautų tyrimų rezultatai parodė, kad yra padidėjusi tarša pagal indikatorinį rodiklį – kolonijas sudarantys vienetai 22 laipsnių temperatūroje. Visi kiti mikrobiniai rodikliai atitinka normų reikalavimus“, – savo pranešime, kurį publikavo portalas „Jonavos žinios“, skelbė įmonė.
„Dėl vykdomų dezinfekcijos darbų gali jaustis chloro kvapas, nemalonus skonis. Rekomenduojame vartoti virintą geriamąjį vandenį, nes virinimo proceso metu galutinai pasišalina kolonijas sudarantys vienetai“, – buvo rašoma įmonės pranešime.
Tiesa, šis pranešimas paskelbtas tik po to, kai dėl pelėsio kvapo ėmė piktintis jonaviečiai.
Į situaciją sureagavo ir Jonavos rajono tarybos narys Žilvinas Galimovas.
„Jau kurį laiką Jonavoje neįmanoma iš čiaupo gerti vandens. Ir tai, pasirodo, nėra lokalinė problema – nemalonaus kvapo, blogo skonio ar net su kažkokiomis šiukšlėmis/dumblu/smėliu vanduo atiteka pas gyventojus visame mieste.
„Jonavos vandenys“ informuoja, kad visa tai – dėl vykdomų dezinfekcijos darbų. Tačiau keičiasi retorika: dar penktadienį naujienų portalui „Jonavos žinios“ įmonės direktorius pasakojo, kad viskas gerai, vandenį gerti galima, nieko baisaus, tačiau šiandien išeina pranešimas, kad jau rekomenduojama vartoti virintą geriamąjį vandenį, o praeitą savaitę, paėmus mėginius, gautų vandens tyrimų rezultatai parodė, kad yra padidinta tarša pagal indikatorinį rodiklį – kolonijas sudarantys vienetai (KSV) 22C temperatūroje.
Šio rodiklio nustatymas svarbus norint įvertinti vandens savaiminio apsivalymo procesus, valymo įrenginių efektyvumą, geriamojo vandens tinkamumą vartoti, jo kokybę ir kt. Atrodo, tarsi, nieko baisaus, bet, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, kolonijas sudarančių vienetų (KSV) skaičius – tai aerobinės bakterijos, mielės ir pelėsiai, galintys prie palankių sąlygų formuoti kolonijas terpėje, o juk būtent pelėsio kvapu ir skoniu skundžiasi mūsų gyventojai.
Situacija rimta ne tik todėl, kad bent jau Kosmonautų gatvės parduotuvėje išpirkti visi penkių litrų vandens buteliai, bet ir dėl dar labai daug ko, pavyzdžiui, melo, informacijos pateikimo vilkinimo ir neatsakingumo prieš žmones, kurių labui visos įstaigos, įmonės ir institucijos dirba (bent jau turėtų).
Tai neprideda mūsų visuomenėje pasitikėjimo vieni kitais. Jau seniai laikas keisti tokią ydingą praktiką, bet dabar svarbiausia sulaukti tikrų atsakymų dėl vandens kokybės ir saugumo“, – rašė Ž.Galimovas.
Politikas kreipėsi ir į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI).
„Kaip informavo NMVRVI, kolonijas sudarantys vienetai iš esmės nėra pavojingi, jeigu jų padidėjimas nėra milžiniškas. Vis dėlto kolonijas sudarančių vienetų padidėjimas – net ir neženklus – gali turėti neigiamą poveikį kūdikiams, vaikams ir senjorams – tiems, kurių organizmas yra silpnesnis.
Taip pat tiems, kurie turi problemų su skrandžiu, nes į tokį kolonijas sudarančių vienetų pokytį minėtų asmenų organizmai reaguoja jautriau. Todėl rekomenduojama gerti virintą vandenį, nes jame žūsta bakterijos, arba pirkti vandenį iš parduotuvės“, – rašė Ž.Galimovas.
Kaip 15min sakė bendrovės „Jonavos vandenys“ vadovas Romas Keliauskas, pavojaus žmonių sveikatai nėra, o tokia situacija susiklostė atliekant dezinfekciją.
„Tarša būna tada, kai būna mikrobiologinė tarša. Šios taršos nėra. Yra indikaciniai mikrobiologiniai rodikliai, kurie leidžia daryti išvadą, kad nieko nedarant, nedezinfekuojant atsiras tikroji tarša. Bet jos dabar nėra.
Kalbant išsamiau, spalio 5 dieną buvo imti mėginiai iš vandens gerinimo įrenginių. Mėginiai imami periodiškai iš visų vandenviečių.
Kai gavome rezultatus, buvo pastebėtas bakterijų augimas, kas leidžia numatyti, kad jei nebus dezinfekavimo darbų, po savaitės ar dviejų atsirastų tikroji mikrobiologinė tarša. Kad užkirstume tam kelią, buvo pradėti dezinfekavimo darbai. Kai buvo atliekami dezinfekavimo darbai ir chloras susimaišė su manganu, atsirado nemalonus kvapas. Buvo duotas šokinis chloro kiekis, ir dėl to žmonės pajautė kvapą“, – sakė R.Keliauskas.
Pasak vadovo, nemalonus vandens kvapas turėtų pranykti netrukus: „Pas mane namuose irgi buvo 3–4 dienas. Šiandien to kvapo aš nejaučiu. Dauguma vartotojų jau neturėtų jausti.“
Kodėl jonaviečiams buvo patariama gerti virintą vandenį? Pasak R.Keliausko, nors kolonijos, kurios randamos, nėra mikrobiologinė tarša ir nėra duomenų, kad vartojant nevirintą vandenį bus pasekmės sveikatai, tačiau jei žmonės virins – blogiau nebus.
„Šis patarimas buvo tik rekomendacinio pobūdžio“, – kalbėjo direktorius.
Įmonės vadovas teigė, jog šiuo atveju buvo padaryta komunikacinė klaida: „Prieš chloravimą informavom trumpąja žinute, bet nepaaiškinome išsamiau“.