Apie S.Jefimenkos vadovavimo metodus ir keistai leidžiamus kultūros centro pinigus prabilo du buvę JKC darbuotojai – režisierius Mantas Jančiauskas ir etnokultūros specialistė Jovita Rutkauskaitė. Su sąlyga, kad nebus atskleistos jų tapatybės, apie savo patirtis papasakojo dar keli su JKC susiję žmonės, o vienas iš jų prisipažino ne sykį direktoriui nešęs „atkatus“ – dalį pinigų, kuriuos uždirbo iš kultūros centro viešųjų pirkimų.
Visa tai atskleidžia jungtinis „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimas „Chatos ir atkatai“.
JKC vadovas kategoriškai neigia jam mestus kaltinimus ir tvirtina galintis pagrįsti viso savo turto kilmę. Tiesa, užpernai nusipirktą būstą Tenerifėje direktorius viešai deklaravo tik prieš porą savaičių – po pokalbio su „Sienos“ žurnaliste.
„Nenoriu būti tas, kuris tyli“
Tokiais žodžiais į „Sienos“ žurnalistus kreipėsi žinomas režisierius Mantas Jančiauskas, pusantrų metų dirbęs Jonavos kultūros centre. Kaip pasakojo pats Mantas, režisieriaus pozicija regiono kultūros centre jam buvo galimybė atsistoti ant kojų finansiškai, po kultūros sektoriui itin stipriai kirtusios Covid-19 pandemijos. Tačiau iš pradžių gera atrodžiusi galimybė, ėmė labai greitai karsti, kai režisieriaus ausis ėmė pasiekti informacija apie kultūros centro direktoriaus galimą piktnaudžiavimą.
„Mano darbas prasidėjo 2022 metų kovo keturioliktą dieną. <...> Gal septynių mėnesių laikotarpyje aš taip karts nuo karto vis nugirsdavau, kad ten kažkas kažkur pavogė, kažkur kažkas ten fotelius naudoja savo restorane kažkokiam, žinai, kažkas ten padirba su priedais ten“, – pasakojo M.Jančiauskas.
Mantas – ne vienintelis buvęs JKC darbuotojas, išgirdęs apie galimą korupciją Jonavos kultūros centre. Viešai kalbėti sutikusi buvusi JKC etnokultūros specialistė prisimena ne vieną ir ne du galimus direktoriaus piktnaudžiavimo atvejus ir pasakoja, kad pabandžius problemas kelti į viešumą, prieš ją buvo imtasi mobingo.
Mobingas
„Jonavos kultūros centre dirbau etnokultūros specialiste-režisiere. <...> Po nepilnų dviejų metų man bedirbant kultūros centre, buvo vykdoma savivaldybės tokia apklausa biudžetinių įstaigų apie santykius su vadovybe. Neįvertindama, kad galiu sau pakenkti, aš tą apklausą užpildžiau labai atvirai“, – pasakojo buvusi JKC darbuotoja Jovita Rutkauskaitė.
Jovita anoniminėje apklausoje paminėjo tai, kas, kaip ji teigia, už uždarų durų buvo visiems žinoma, bet niekas nedrįso to kelti į viešumą.
„Vadovas įstaigai skirtas lėšas ir darbuotojus išnaudoja savo asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, paslaugos jau jo turimam verslui darbo metu, naujo verslo kūrimas dalinai mūsų biudžetinėmis lėšomis, naujausio modelio telefonas kiekvienais metais ir t.t. Tuo tarpu filialuose dirbantiems darbuotojams neleidžiama pirkti sausainių renginiui, nes neva nėra pinigų. Visa tai – vieša paslaptis, bet bijodamas, kad tai išlįs į viešumą vadovas laiko darbuotojus baimėje“, – tokia ištrauka iš savo anoniminės anketos su žurnalistais pasidalijo Jovita.
Anonimine turėjusi likti apklausa pasirodė nesanti tokia. Anot Jovitos, direktorius buvo informuotas ne tik anketos turinį, bet apie jos autorę. Apie tai etnokultūros specialistė kalbėjosi su pačiu S.Jefimenka. Baimindamasi spaudimo, ji šį pokalbį įrašė.
Pokalbyje direktorius skundėsi neigiamais Jovitos anketos padariniais sau ir neslėpė suprantantis, kad jam neparankią informaciją anketoje pateikė būtent ji.
„Tu sakai, ar tu verta to. Aš tau atsakau: o aš vertas to? <...> Tu žinai, kodėl aš tą sakau. Man nepatiko, kad tai yra anoniminis. <...> aš taip suprantu, tu pasigyrei. <...> Tai visgi rašei? Ar nerašei?“, – ištrauka iš slapta daryto J.Rutkauskaitės ir S.Jefimenkos pokalbio įrašo.
Kaip teigia pati Jovita, šis pokalbis buvo tik vienas iš daugelio būdų, kuriais direktorius jai keršijo.
„Bausdavo per metinius pokalbius, bandydamas sumažinti finansiškai tą atlygį, kurį aš gaunu. <...> Prikūrė užduočių, kurių neįmanoma įgyvendinti. Ta prasme, taip padidino krūvį, kad aš žinau, jog aš nebūčiau tų užduočių įgyvendinus tais metais ir kad dar per kitą pokalbį jis turės pagrindą papeikimus rašyt ir tokiu būdu atleisti“, – pasakojo Jovita.
Jovita ir Mantas išėjo iš kultūros centro. Bet nesusitaikę su esama neteisybe, nusprendė netylėti.
Turtai pasiekė pusę milijono
Sergejus Jefimenka Jonavos kultūros centro direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2017 metų kovo. Kaip pasakojo vietos gyventojai, tiesiai iš fizinio lavinimo mokytojo pareigų.
Ateidamas į Jonavos kultūros centrą savo turto deklaracijoje S.Jefimenka nurodė turintis nekilnojamojo turto už 129 tūkstančių eurų ir 75,7 tūkst. eurų paskolą. Jo žmona Diana Jefimenkienė nurodė turinti turto už 18,5 tūkst. eurų ir 2100 eurų skolą.
Iš metais ankstesnės Jefimenkų teiktos turto deklaracijos matyti, kad šeimos turtą stipriai išpūtė parduotas turtas bei paimta paskola. Tai rodo ir nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos matyti, kad 2016 metais Sergejus pardavė savo turėtą namą bei sklypą ir kartu su Diana ėmėsi kito namo statybų.
Ir tai buvo tik pradžia.
2022 metais rugpjūtį Jefimenkos įsigijo butą Tenerifėje. Ispanijos nekilnojamo turto registro duomenimis, buto vertė – kiek daugiau nei 150 tūkstančių eurų.
S.Jefimenka sako, kad būstas Tenerifėje pirktas už paskolą, o pradiniam įnašui panaudoti iš uošvio palikimo gauti pinigai.
„Turiu vieno kambario butą Tenerifėje irgi su paskola. <...> Žmonos tėtis mirė tuo metu grynai prieš karantiną, o mes pasiėmėme jo žemę ir namą. Taip kad gi čia – to ta pradinė dalis buvo“, – tikino S.Jefimenka.
S.Jefimenkos uošvių namai tikrai buvo parduoti 2021 m. pabaigoje. Registrų centro pateiktais duomenimis, šio sandorio vertė – 60 tūkstančių eurų.
Tačiau 2022 metais jo ir sutuoktinės deklaruotų paskolų vertė išaugo tik 27 tūkstančiais eurų. Taigi pusantro šimto tūkstančių eurų vertą turtą Jefimenkos įgijo savo įsiskolinimus padidindami tik penktadaliu šios sumos.
Ir nors valstybės tarnautojai privalo deklaruoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje valdomą nekilnojamąjį turtą, Jonavos kultūros centro vadovas su žmona buto Tenerifėje 2022 metais nedeklaravo.
2022 metus Sergejus ir Diana Jefimenkos pabaigė turėdami 42 tūkstančius eurų santaupų, kai ankstesniais metais piniginių lėšų iš viso nedeklaravo. Taigi kultūros centro direktorius ir jo žmona per metus ne tik įsigijo turtą Tenerifėje, bet ir užgyveno keliasdešimt tūkstančių eurų santaupų.
Neseniai pateiktoje turto deklaracijoje už 2023 metus Jefimenkos taip pat nedeklaravo jokio NT užsienyje. Nauja eilutė su užsienyje valdomo turto verte deklaracija buvo papildyta tik šių metų liepos pabaigoje – po pokalbio su „Sienos“ žurnaliste.
Bet tai – toli gražu ne visos Jefimenkų investicijos į nekilnojamąjį turtą.
Šiemet balandį Jefimenkų šeima įsigijo butą Palangoje. Registrų centro duomenimis, pirkinio vertė – 103 tūkstančiai eurų. Jefimenka sako ir šį turtą pirkęs su paskola, o pradiniam įnašui naudojęs jau minėtus uošvio palikimo pinigus.
„Ten yra mažas butas. O, sakau, tie pinigai yra nuo namo pardavimo po mirties uošvio“, – komentavo S.Jefimenka.
Naujausiais duomenimis, JKC vadovas su žmona deklaruoja turintys turto už daugiau nei 450 tūkstančių eurų, tame tarpe – iki 78 tūkstančių eurų išaugusias santaupas. Pridėjus šiemet įgytą turtą Palangoje – Jefimenkų piniginės storis jau siektų apie pusę milijono eurų.
O ir neskaičiuojant buto Lietuvos pajūryje, Jefimenkų turtai demonstruoja įspūdingą augimą. Nuo 2017 metų, kai Jefimenka tapo JKC vadovu, šeimos turto vertė išaugo daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Šeimos deklaruotų skolų suma per tą patį laiką išaugo tik maždaug puse šios sumos.
Kaip toks turto augimas atitinka dviejų valstybės tarnautojų oficialias pajamas – pasakyti neįmanoma. Mat tiek S.Jefimenkos, tiek jo sutuoktinės darbo užmokestis viešai nėra skelbiamas, pasinaudojant įstatymo išlyga, kuri leidžia nuslėpti valstybės tarnautojų algas, jei įstaigoje konkrečiais pareigas eina tik vienas žmogus.
Ir direktorius, ir verslininkas
Sergejus Jefimenka valdo keletą verslų. Tačiau tik vienas jų – jam priklausanti kavinė „RMK“ – ir tik nuo praėjusių metų pradėjo nešti žymesnį pelną, kurio direktorius, kaip rodo Registrų centrui pateikti duomenys, taip ir neišsimokėjo.
Jonavoje S.Jefimenka turbūt geriausia žinomas dėl savo jau 25-etus metus skaičiuojančio sportinių šokių klubo „Bonus“. Tačiau ši viešoji įstaiga nerodo didelių finansinių pajėgumų.
Na, o 2021 metais įkurta kavinė „RMK“ nuo praėjusių metų pradėjo nešti šiokį tokį pelną, kurio direktorius, kaip rodo Registrų centrui pateikti duomenys, taip ir neišsimokėjo. Tačiau įmonės vardu įsigijo dar vieną nekilnojamojo turto objektą – pastatą su sklypu Rukloje už 150 tūkstančių eurų. Su paskola.
Akivaizdu, kad Jefimenkų šeimos turtai per pastaruosius keletą metų stipriai išaugo. Ar dviejų valstybės tarnautojų šeima turėjo finansinių pajėgumų viso šio turto įgijimui – pasakyti sunku.
Anot mūsų pašnekovo Manto Jančiausko, kultūros centre sklido kalbos apie vieną labai konkretų neoficialų direktoriaus pajamų šaltinį.
Prisipažino nešęs atkatus
„Atsiranda tokie momentai, kad kažkas pasako pletką apie tai, kad yra daromi atkatai taip vadinami“, – kalbėjo M.Jančiauskas.
„Sienos“ žurnalistams pavyko iš pirmų lūpų išgirsti apie atkatus Jonavos kultūros centre. Apie tai prabilo dar vienas mūsų pašnekovas, savo pasakojimą apie neoficialius atsiskaitymus su S.Jefimenka sutikęs pateikti tik su visiško anonimiškumo sąlyga.
Anot pašnekovo, JKC vadovas susitikimų metu ranka ant popieriaus lapo užrašydavo, kokia dalis konkretaus pirkimo sumos jam turi būti perduota grynais.
„Tiesiog tu turi derinti sąmatą su juo ir būna parašyta, kiek jam pridėti, atnešti ir paduoti. Procentais tai gali būti 10, 15, 20 procentų. <...> Atnešti reikia grynais, – „Sienos“ žurnalistams pasakojo vyriškis, pripažinęs, kad ir pats ne kartą turėjo nešti direktoriui vadinamąjį atkatą. – Aš daugiausiai gal virš tūkstančio nešiau, bet žinau, kad kiti ir daugiau neša“.
Jo teigimu, didžioji dalis atkatų matyti viešuosiuose Jonavos kultūros centro pirkimuose.
„Visos viešųjų pirkimų sumos, kur reikia kažkiek sumokėti direktoriui. Nu gal ten viena kita ir ne, bet šiaip dauguma tai jo“, – pasakojo pašnekovas.
Keli „etatiniai“ tiekėjai
Anot buvusio JKC režisieriaus M.Jančiausko, kalbos apie atkatus sklido seniai, o įtarimų kėlė didelės sumos pinigų, iš JKC kišenės reguliariai keliaujančios tiems patiems keliems tiekėjams.
„Aš kažkada buvau prisijungęs prie viešųjų pirkimų Jonavos kultūros centro, aš mačiau, kad yra neproporcingai daug kelių tiekėjų [laimimų] viešųjų pirkimų toje sistemoje“, – pasakojo M.Jančiauskas.
Jonavos kultūros centro pirkimuose tikrai matyti, kad didelė dalis paslaugų, tokių kaip renginių garsinimas ar scenų nuoma, užsakoma iš tų pačių tiekėjų ir net jų giminių. Apie tai, kad tiekėjai nesikeičia net ir esant prastai paslaugų kokybei, mums papasakojo ir kultūros centro buvę bei esami darbuotojai.
„Paslaugos yra perkamos iš tų pačių tiekėjų net jeigu neatitinka kokybės standartų ir mes matom, kad kaskart rengiant renginį yra problemos. Bet vis tiek imama iš tų pačių tiekėjų“, – kalbėjo buvusi JKC etnokultūros specialistė J.Rutkauskaitė.
Buvusi kultūros centro darbuotoja prisimena ir įvykį, kuomet direktorius prašė darbuotojų išrinkti lauko sceną, tačiau galiausiai scena buvo užsakyta iš „etatinių“ tiekėjų – bendrovės „Stage solutions“ – už 11 tūkstančių eurų.
„Buvome sumąstę kolektyve, kad būtų gerai turėti lauko renginių sceną. Merginoms direktorius davė užduotį paieškoti scenų variantų. <...> Galų gale buvo paimta scena už didelę sumą, gal 10 tūkstančių ar daugiau, bet jinai neatitinka tos sumos. Su ja daug problemų yra, bet kas yra įdomiausia, ką direktorius pasakė tai darbuotojai, kuri ieškojo variantų – „tu gi žinojai, kad vis tiek užsakysim iš ten, iš kur reikia“. Kad vis tiek paimsim iš to Agniaus“, – įvykį prisiminė J.Rutkauskaitė.
Jovitos minėtas Agnius Kalvaitis Jonavos kultūros centro viešuosiuose pirkimuose dažnas svečias ir kaip fizinis asmuo, ir su savo valdoma bendrove „Stage solutions“. Viešųjų pirkimų duomenimis, Agnius Kalvaitis ir jo valdoma įmonė nuo 2017 metų už įvairius užsakymus iš Jonavos kultūros centro gavo kiek daugiau nei 130 tūkstančių eurų.
Registrų centras UAB „Stage solutions“ atžvilgiu yra inicijavęs likvidavimą, nes nuo 2015 metų įmonė neteikia jokių finansinių ataskaitų. Tačiau tai visiškai netrukdo jai ir toliau sėkmingai gauti užsakymus Jonavos kultūros centre.
Tiek JKC direktorius, tiek A.Kalvaitis kategoriškai neigė kalbas apie galimą atkatų sistemą kultūros centre.
„Ką?! O tai koks man čia reikalas tą daryti, nelabai supratau? Tai jau čia konkurentai kažką turbūt rezga“, – komentavo A.Kalvaitis.
„Aš stengiuosi nesikišti į tuos reikalus. Tarkim, užsakymai garso ar ten kažkokios šviesos, ar kažkokių atlikėjų. Aš iš viso stengiuosi į visa tai nesikišti. Režisierių reikalas yra. Aš tik taip pasakau, tarkim, kad man per brangu, man nepatinka, pasiderėkit“, – kalbėjo S.Jefimenka.
Peržiūrėję Jonavos kultūros centro viešuosius pirkimus nustatėme ir daugiau itin dažnai viešuosiuose pirkimuose figūruojančių verslų bei asmenų. Tai Rokas Vainilavičius ir jo įgarsinimo paslaugas teikianti viešoji įstaiga „Atėjau ir pamačiau“, o taip pat – jo tėvo Audriaus Vainilavičiaus įmonė „Šilumos tarnyba“.
Kaip buvo vykdomi sandoriai tarp šių įmonių ir Jonavos kultūros centro, pabandėme paklausti ir įmonių valdytojų. Audriui Vainilavičiui prisiskambinti nepavyko, o jo sūnus į klausimus atsakyti sutiko tik raštu.
Raštu pateiktame komentare R.Vainilavičius tvirtino jokių neoficialių sandorių su S.Jefimenka neturėjęs.
„Kadangi esu vienintelis profesionalių įgarsinimo paslaugų tiekėjas mieste, <...> Kultūros centrui patogu, kai įgarsinimo paslaugas teikia mano įmonė arba aš pats. Taip pat, kadangi vykdau veiklą pagal verslo liudijimą, dalį sandorių, kai naudojama asmeninė įranga, sudarau kaip fizinis asmuo. <...> Tėčio įmonė „Šilumos tarnyba“ užsiima garso, apšvietimo ir vaizdo įrangos prekyba, tad sudaryti sandoriai yra įrangos pardavimas. <...> Ne. Direktorius niekada nėra prašęs pasidalinti gautomis sumomis su juo“, – komentavo R.Vainilavičius.
Jonavos kultūros centro direktorius teigia jokio spaudimo dėl viešųjų pirkimų nedaręs, o kalbas apie atkatus kategoriškai atmeta.
„Negali taip būti tikrai. Tikrai neprašau ir netgi taip, aš stengiuos nebendraut su niekuo“, – tikino S.Jefimenka.
Anot kai kurių mūsų pašnekovų, atkatų sistema liečia ne tik viešuosius pirkimus, bet ir kultūros centro darbuotojų algas, kuriomis dalis kolektyvo esą priversta dalintis su S.Jefimenka.
Mums pavyko susisiekti ir su vienu iš S.Jefimenkos artimo rato asmenų, būtent tokiu būdu gaunančiu priedus. Šis žmogus patvirtino, kad kai kurie darbuotojai tikrai gauna priedus, kuriais „dalinasi“ su direktoriumi, tačiau dėl didelės keršto baimės nesutiko net anonimiškai kalbėti apie detales.
„Dėl ko aš nenoriu kalbėti. Jeigu čia toks aš buvau vienintelis, tai labanaktis man iš karto. <...> Jeigu jisai suuos ir parodys pirštu į mane, tai aš Jonavoj jau nebeturiu darbo niekur“, – kalbėjo Paulius (vardas pakeistas dėl šaltinio saugumo).
„Sienos“ žurnalistai surado ne vieną JKC dirbusį ar tebedirbantį žmogų, kuris patvirtino darbą kultūros centre derinęs su neoficialiu darbu direktoriaus privačiam verslui. Tačiau dėl didelės direktoriaus įtakos baimės savo istorijas paviešinti sutiko vos keli.
„Tai aš viską padarydavau. Nenoriu sakyti, ką konkrečiai, bet tai būdavo direktoriaus privatūs prašymai. Tai susikirsdavo su mano konkrečiais darbais, ir režisierė labai pykdavo. Sako, Akvile, kokia nesąmonė, kodėl tu šitą darai. Sakau, o kaip aš galiu nedaryt? Ta prasme, nu jeigu direktorius sako, kad reikia, tai reikia“, – pasakojo buvusi kultūros centro darbuotoja Akvilė (vardas pakeistas).
Vykdydami šį tyrimą apie keršto baimę ir nesaugumo jausmą girdėjome ne kartą ir ne du. Tie, kurie kalbėjo anonimiškai, bijojo dėl savęs. O prabilę viešai bijojo dėl tų, apie kuriuos kalbėjo.
„Bijau, kad neapykanta man gali atsigręžti prieš man svarbius žmones. Nes žinau, kad jos moralizuojamos yra, net jeigu su manim susitinka. <...> Bijau, kad gali nukentėti man brangūs žmonės“, – nuogąstavo J.Rutkauskaitė.
Tačiau septintus metus kultūros centro vadovo poste skaičiuojantis Sergejus Jefimenka, per šį laiką užgyvenęs didelį turtą, kurį sunku paaiškinti dviejų valstybės tarnautojų pajamomis, visus kaltinimus atmeta – tiek dėl galimai neskaidrių sandorių, tiek dėl darbuotojų atžvilgiu galimai taikomo mobingo.
S.Jefimenkos žodžiais, jo vadovaujamas kultūros centras „yra turbūt geidžiamiausia įstaiga dirbti Jonavos rajone“.
„Nes yra per daug gera atmosfera ir per daug gera nuotaika viduje“, – kalbėjo S.Jefimenka.
