Trumpiausią metų naktį tradiciniu Joninių miesteliu virstantis Šventosios kurortas svečius į renginius kvies net 5 dienas.
Trečiadienį nuo 15 valandos miestelio centrinėje aikštėje jau buvo galima pasinerti į medinių lauko žaidimų sūkurį. Čia pat šurmuliuoja ir 150 prekybininkų sutraukusi mugė, pievoje vykdyti pradėtos įvairios pynimo, vilnos vėlimo, vainikų kūrimo bei vantų rišimo edukacijos.
Saulėlydį šventės organizatoriai kviečia pasitikti ant Alkos kalno, kur numatytos Rasų apeigos.
Apie 23 valandą, saulei leidžiantis, uždegamos Šventosios upės žiotyse stovinčios skulptūros, kurias kūrė žemės meno kūrėjas Gvidas Šedys, savo kūriniais jau stebinęs per Velykas.
Vakarais šiomis dienomis centrinėje aikštėje bus rengiamos filmų peržiūros.
„Pernai turėjome virtualias Jonines. Kas šiemet kitaip? Nėra prekybos maistu, sutrumpinome ir vakaro programą, tačiau nelyja! Visad lydavo per Jonines“, – šyptelėjo viena iš šventės organizatorių.
Ne tik vardadienis, bet ir gimtadienis
Jūros ir Šventosios gatvių sankryžoje pastatyti ąžuolo šakelėmis apipinti vartai. Kaip ir pridera tokiai šventei, Jonai ir Janinos pagerbiami ypatingai: nuo 15 iki 19 valandos šalia šių puošnių vartų jiems iškilmingai buvo uždedami ąžuolo vainikai, įteikiamos dovanos – tereikėjo užsiregistruoti.
Per pirmąją valandą vainikais pasidabino dešimt kurorto svečių. Viena jų – Janina, 15min papasakojo, kad šiemet Joninių šventimas sutapo su atostogomis Šventojoje – specialiai į šventę nevyko.
„Pirmosios mano Joninės Šventojoje, būta ir tokių, kurias sutikau tiesiog darbe“, – šyptelėjo Janina.
Palangoje atostogaujanti 8-mečio Jono iš Panevėžio šeima taip pat atvyko pasivaikščioti po šventinį miestelį. Padovanotą ąžuolo vainiką jaunojo Jono tėtis pritvirtino prie šalmo.
„Lėksim paspirtukais atgal į Palangą. Šlamės, vėsins lapai“, – nusijuokė Jono tėvelis Marius, prisiminęs, kad vieną vainiką sūnus jau buvo gavęs – džiūsta malkinėje, tik tuomet buvo mažas – neatsimena.
Paklaustas, kodėl sūnui nusprendė suteikti būtent Jono vardą, vyras atsakė, esantis iš Jonų giminės – jo senelis ir prosenelis taip pat nešiojo šį vardą. O pats mažasis Jonas pasidžiaugė klasėje vienintelis taip vadinamas.
Kitas sutiktas Jonas iš Šiaulių – muzikantas, grojantis akordeonu ir triūba. Šventojoje jis atostogauja, nes čia – mažiau žmonių.
Neįtikėtina, bet Jonas birželio 24 dieną švenčia ir savo gimtadienį. Tokių kaip jis yra ne vienas – pasirodo, Joninių dieną gimusiems dažniausiai parenkamas atitinkamas vardas – birželio 24-ąją gimusių Jonų turime 730, Janinų – 469, Jonių – 24, Janų – 10.
„Jonas muzikantas, jo draugai muzikantai, tai susirenka visi, groja, smagiai atšvenčiam“, – kaip įprastai jų šeimoje švenčiama ši šventė, atskleidė Jono iš Šiaulių žmona.
Šventės organizatoriai Jonams ir Janinoms iš viso paruošė apie pusšimtį vainikų.
Lietuvoje gyvena daugiau nei 63 tūkst. gyventojų, birželio 24 dieną švenčiančių vardadienį. Jono vardas – vis dar gana populiarus, per pastarąjį dvidešimtmetį juo pavadinta beveik 4,2 tūkst. jaunuolių. O štai Janinos vardas šiuo metu nėra populiarus – nuo 2014-ųjų šiuo vardu nebuvo pavadinta nė viena mergaitė, per dvidešimtmetį tokių atvejų – vos 33.
Pirmoji mugė šiemet
15min pakalbinti mugės prekybininkai džiaugėsi vėl galėdami susitikti su pirkėjais akis į akį. Štai iš Šilutės atvykusiai tekstilininkei Laimutei tai – pirmoji mugė šiemet.
„Žiemą siūdavome, o vasarą prekiaudavome. Sezonas prasidėdavo kovo mėnesį su Kaziuku Vilniuje, o baigdavosi rugsėjį. Iki pandemijos šiltuoju metų sezonu kone kiekvieną savaitę su vyru vykdome į muges. O dabar viskas taip pasikeitė! Labai baisu. Niekas nieko neorganizavo – pavieniai prekybininkai kur turguje „atsistodavo“. Pernai turėjome vos 3 muges. Štai ir tų pačių Joninių metu Šventojoje prekiavome“, – prisiminė Laimutė.
Negalėdama prekiauti po atviru dangumi, ji dirbinius klientams siūlė internetinėje parduotuvėje. Jei ne ši – nežino, kaip būtų išsivertusi. Tiesa, skirtumas tarp prekybos mugėje ir internetu – didžiulis, juk tik gyvai apžiūrėdamas klientas gali įsitikinti gaminio kokybe.
Kainų už dirbinius pašnekovė tikino nekėlusi nuo euro įvedimo laikų.
„Ši mugė Šventojoje – pagrindinė, į kurią šiemet galėjo susirinkti tiek žmonių. Vietų skaičius – ribotas, ne visiems pavyko jas gauti, buvo atranka. Kam pasisekė, kam ne. Visi išsiilgę mugių, visi amatininkai nori parodyti, kokius kalnus dirbinių prigamino per žiemą. Tik čia klientai gali pačiupinėti pirkinį, įsitikinti, kokia kokybė.
O ir kaina Šventojoje per Jonines gera – vos 50 eurų už 5 dienas. Štai Jūros šventėje tenka pakloti 360 eurų už 3 dienas. Dabar organizuoja mugę Telšiuose – tautodailininkams 110 eurų už 2 dienas. Ar tai yra normalu? Niekada nevažiuosiu į tokią šventę, nes negaliu ten patekti. Pats gamini savo rankomis ir tiek turi atiduoti“, – palygino tekstilininkė.
Sunku be užsieniečių pirkėjų
Iš vilnos dirbinius velianti rokiškietė Violeta Šventojoje „už vietą“ sumokėjo kiek daugiau – 90 eurų, nes jos palapinė – arčiau viso Joninių pramogų sūkurio.
Kainos „už vietą“ pakilusios.
„Per karantiną buvo darbymetis – užsidarę dirbome dirbtuvėse. Labai gaila, kad smulkusis verslas pas mus žlugdomas. Mugės šiemet, palyginti su turgumi, prasidėjo labai vėlai. Dabar jau galima į jas važiuoti kone kiekvieną savaitgalį, bet kainos „už vietą“ pakilusios, o ir pragyvenimas išvykoje amatininkui brangesnis“, – teigė Violeta, patikinusi, kad prekių kainos nekilo.
Violeta yra valstybės tarnautoja, prekyba dirbiniais jai – hobis, kuriuo užsiima tik atostogų metu, todėl moteris negalvoja, apsimoka jai vykti į muges ar ne, nes tai – savotiškas atokvėpis su bendraminčiais.
„Parduodi 3 šlepetes ir jau 100 eurų tavo kišenėje. Esu įvertinusi savo darbą“, – paaiškino prekybininkė.
Mugėse Violetą galima sutikti kone dešimtmetį. Šventojoje ji – pirmą kartą, šiemet tai – antroji mugė, kurioje dalyvauja.
Neseniai moteris pradėjo siūlyti ir pačios kurtus dirbinius iš šilko. Juos dažo ir dekoruoja Lietuvoje surinktais augalais.
„Pamenu, geriausia mugė buvo gal prieš 3 metus Druskininkuose. Daug užsieniečių pirkėjų buvo. Labai jų pasigendam. Japonams taip patinka veltos šlepetės! Gal 50 proc. mano gamybinių pirkėjų sudarė užsieniečiai. Todėl ir vykdavau į tokius miestelius, kur yra užsieniečių. Nusiperka koks, po to sulaukiu jo pažįstamų skambučių iš užsienio. Per karantiną teko prekes siųsti į Izraelį. Gaila, kad pasiekė pirkėją tik po dviejų mėnesių – strigo siuntiniai“, – atskleidė Violeta.
Joninių Šventojoje programa
Birželio 23 diena
JONINIŲ KERMOŠIUS /Jūros g., Šventosios g., Centrinė miesto aikštė/
JONINIŲ PIEVA /Jūros g. ir Šventosios g. sankryža/
15 – 19 val. vainikėlių pynimas, vantų rišimas, burtai.
17 val. Folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertas „Kor tai čerā?“
LAISVALAIKIO ZONA /Centrinė miesto aikštė/
18 val. Joninių šokiai su kolektyvais „Bočiai“, „Banguolis“ ir „MoDans“
ALKOS KALNAS
21 val. Rasojimai su žemaičiais
ŠVENTOSIOS UPĖS ŽIOTYS
23 val. Joninių ugnis
Birželio 24 diena
JONINIŲ KERMOŠIUS /Jūros g., Šventosios g., Centrinė miesto aikštė/
LAISVALAIKIO ZONA /Centrinė miesto aikštė/
15 – 21 val. Lauko žaidimai, pramogos
23 val. „Virtualios Joninės Šventojoje“ (2020 m. vaizdo įrašas)
Birželio 25 diena
JONINIŲ KERMOŠIUS /Jūros g., Šventosios g., Centrinė miesto aikštė/
LAISVALAIKIO ZONA /Centrinė miesto aikštė/
15 – 21 val. Lauko žaidimai, pramogos
23 val. „VELNIO NUOTAKA“, pirmasis lietuviškas miuziklas pagal Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas“, režisierius Arūnas Žebriūnas, 1973 m.
