Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis teigia, kad tai nėra dažnas reiškinys – žvejojančių sanitarų ir vairuotojų kasdien nemato.
Vaikystėje gydytojas mėgdavo žvejoti Kauno mariose ar Nemune. Vėliau pamėgo medžioklę, tačiau ir to dabar yra atsisakęs: „Būna, kad miesto žmonės čia atvažiuoja pažvejoti.“
Gydytojas nieko blogo žvejyboje nemato, net jei tai vyksta per budėjimą. Juk dabar visi su mobiliuoju ryšiu, o iki garažo – kelios dešimtys metrų.
„Buvo pas mus kadaise vienas mechanikas, kuris buvo tikrų tikriausias žvejys ir šiame tvenkinyje nuolat žvejojo. Buvo ir 11 kilogramų karšį ištraukęs – tokie dideli užaugo.
Vėliau, po šaltos žiemos, visa žuvis buvo sušalusi. Dėl erozijos tvenkinys darosi vis seklesnis ir platesnis.
Pamenu, kad šis priešgaisrinis tvenkinys atsirado dar 1968-aisiais. Tuomet jis buvo gana gilus ir gerokai mažesnis“, – pasakojo gydytojas.
E.Baltakis žino, kad sanitarai turi savo poilsio kambarį su televizoriumi, kuriame praleidžia daugiausia laiko. Ten jie ir laukia iškvietimų: „Automobilyje juk nelauksi. Žiemą – šalta, o vasarą – karšta. Per kelias sekundes galima atsirasti prie automobilio ir nuo tvenkinio. Žvejoti yra kur kas geriau sveikatai, nei žiūrėti televizorių.“
Tenka pažymėti, kad žvejoti per budėjimą mėgsta daugelio šalies gaisrinių ugniagesiai, nes šalia dažnai būna iškastas priešgaisrinis tvenkinys. Kartais budėjimo laikas „užmušamas“ krepšiniu, treniruotėmis arba žvejyba.
