Vertindamas Lietuvoje atliktus tyrimus dėl spėjamų CŽV kalėjimų, komitetas pareiškė esąs „susirūpinęs, kad ne visa informacija ir įrodymai buvo surinkti ir įvertinti tyrimų metu“.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuva turėtų „užtikrinti efektyvų tyrimą dėl kaltinimų prisidėjus prie žmogaus teisių pažeidimų vykdant kovos su terorizmu priemones“.
„Komitetas ragina valstybę tęsti tyrimus šiuo klausimu ir užtikrinti, kad vykdytojai stotų prieš teisingumą“, – rašoma dokumente.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.
JT komitetas savo rekomendacijose taip pat paragino įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, skirti pakankamai išteklių, kad būtų tinkamai įgyvendinamas įstatymas prieš smurtą šeimoje, pagerinti čigonų gyvenimo sąlygas, imtis priemonių prieš seksualinių mažumų diskriminaciją.
Išvadose komitetas atkreipė dėmesį į teigiamus pokyčius žmogaus teisių apsaugos srityje – diskriminaciją draudžiantį Lygių galimybių įstatymą ir jo pataisas, Baudžiamojo kodekso pataisas dėl nusikaltimų iš ksenofobinių ar rasinių paskatų, tarptautinių sutarčių ratifikavimą.
Komitetas taip pat pasveikino priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau teigė esąs susirūpinęs, kad smurtas išlieka paplitęs, ypač smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris, o efektyvių priemonių apsaugoti aukas nėra.
JT ekspertai taip pat teigė, kad nors ir tęsiama programa integruoti čigonus į Lietuvos visuomenę, iki šiol ši etninė grupė „kenčia nuo diskriminacijos, skurdo, menko išsilavinimo, didelio nedarbo ir neadekvačių gyvenimo standartų, ypač kiek tai susiję su būstu“.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šalyje vis pasitaiko antisemitinių incidentų.
Komitetas atkreipė dėmesį ir į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris, jo vertinimu, gali riboti žodžio laisvę ir „turėti poveikį pateisinant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų diskriminaciją“. Komiteto nuomone, seksualinių mažumų teises taip pat gali pakirsti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio kodekso ir Konstitucijos pakeitimai.
„Valstybė turėtų imtis plačios apimties švietimo kampanijų, taip pat mokyti teisėsaugos pareigūnus, kad kovotų su neigiamais jausmais lesbiečių, gėjų, transeksualų ir biseksualų atžvilgiu“, – teigia komitetas.
JT komitetas atkreipė dėmesį į prekybos žmonėmis problemą, ypač vaikų namuose gyvenančių nepilnamečių išnaudojimą.
Komitetas teigiamai įvertino priimtą Probacijos įstatymą, tačiau teigė, kad būtinos tolesnės priemonės, kurios leistų sutrumpinti sulaikymo ir suėmimo terminus.
