Planu siekiama papildyti šalių vyriausybių tikslines apsaugos ir paramos priemones reaguojant į ukrainiečių pabėgėlių situaciją.
JT siekia šiemet paramai Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje surinkti 14,25 mln. eurų, daugiausiai – 5,8 mln. eurų – skiriant būtiniausiems jų poreikiams, 5,1 mln. eurų – įsitraukimui į darbo rinką ir pragyvenimo šaltinių paieškai, jautrių grupių apsaugai – 3,7 mln. eurų.
Agentūra taip pat išskiria švietimo ir sveikatos apsaugos sritis, kurioms šiemet bus skiriamas didelis dėmesys.
Savo ruožtu Lietuva ukrainiečių reikmėms šiemet yra numačiusi beveik 130 mln. eurų valstybinės paramos.
Džiaugiasi ukrainiečių įsiliejimu į darbo rinką
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė teigė, kad Lietuva nuo plataus masto invazijos pradžios atvėrė visas socialines paslaugas į šalį atvykusiems karo pabėgėliams. Anot jos, artėjant antrosioms karo metinėms, daugiau dėmesio reikia skirti sėkmingai ukrainiečių integracijai Lietuvoje.
„Lietuva rodo vienus geriausių rezultatų tarp Europos šalių, kai kalbame apie Ukrainos pabėgėlių įsiliejimą į darbo rinką. (...) Tačiau turime, kur pasitempti“, – plano pristatyme ketvirtadienį sakė J.Jakštienė.
Viceministrės teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių, kurie pernai sukūrė daugiau nei vieną procentą šalies bendrojo vidaus produkto.
Kaip vieną svarbiausių prioritetų, kalbant apie tolesnę pagalbą atvykusiems ukrainiečiams, J.Jakštienė išskyrė pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms.
„Ilgame integracijos kelyje yra svarbios tiksliai nutaikytos priemonės“, – teigė viceministrė.
Pavyzdžiui, anot J.Jakštienės, svarbi tolesnė pagalba pensijinio amžiaus sulaukusiems pabėgėliams. Viceministrės teigimu, dalis iš jų įsidarbino Lietuvoje, tačiau kita gyvena tik iš Ukrainos gaunamos pensijos, kurios, anot J.Jakštienės, nepakanka pragyvenimui Lietuvoje.
Nauji pabėgėliai susiduria su problemomis
Kaip pažymima praėjusią savaitę parengtame plane, 2023 metų gruodžio duomenimis, Lietuvoje registruoti 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, šiemet šis skaičius gali pasiekti 65 tūkst.
Pasak agentūros, į šį skaičių įtraukti tiek šalyje likę pabėgėliai, tiek nauji atvykėliai, tiek tie pabėgėliai, kurie į šalį atvyks dėl tranzito ir čia neužsibus.
Pernai uždarius paskutinį šalyje ukrainiečių registracijos centrą, pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente.
Kaip pažymi agentūra, maždaug 10–15 proc. atvykusių naujų pabėgėlių susiduria su ilgai trunkančia registracija Lietuvoje dėl informacijos trūkumo, ilgų eilių ir kalbos barjero.
Dėl to naujai atvykę pabėgėliai susiduria su tokiomis problemomis kaip apgyvendinimas, prieinama sveikatos apsauga, maisto trūkumas.
Didelis dėmesys – moterims ir vaikams
Plane nurodoma, kad nors pabėgėliams teikiama koordinuota visapusiška pagalba, palaikoma valdžios institucijų, privataus verslo ir visuomenės, dalis pabėgėlių vis dar susiduria su problemomis išlaikydami save ir savo šeimas.
Kadangi dauguma pabėgėlių yra moterys ir vaikai – atitinkamai 48 ir 32 proc., – šiųmetiniame plane didelis dėmesys skiriamas vaikų apsaugai ir paramai moterims, atliepiant būtiniausius jų poreikius, padedant rasti būstą, įsidarbinti, teikiant pagalbą dėl smurto lyties pagrindu.
Agentūra pažymi, kad nors dauguma mokyklinio amžiaus pabėgėlių iš Ukrainos ėmė lankyti mokyklas Lietuvoje, tačiau papildoma parama gaunant tiek formalų, tiek neformalų ugdymą svarbi jų įtraukimui į visuomenę, atsigavimui po traumos ir saugiai vaikystės patirčiai.
Išskiria psichologinės sveikatos poreikius
Plane taip pat pažymima, kad tokios pažeidžiamos grupės, kaip vyresnio amžiaus pabėgėliai, žmonės su negalia susiduria su didesne skurdo rizika, tad jiems turėtų būti skiriamos papildomos paramos priemonės.
Agentūra išskiria, kad plano partneriai stengsis atliepti pažeidžiamiausių pabėgėlių psichologinės sveikatos poreikius.
Prisidėdami prie Vyriausybės paramos, plano partneriai skirs pinigines išmokas šeimoms su vaikais, vienišoms mamoms, senoliams, nėščiosioms, neįgaliesiems, išgyvenusiems fizines ir psichologines traumas.
Lietuvoje prie plano įgyvendinimo prisideda 18 partnerių, tarp jų – JT agentūros, tarptautinės ir nacionalinės nevyriausybinės organizacijos.
Numatyta, kad plano įgyvendinimui šiemet daugiau nei 7 mln. eurų skirs JT agentūros, 5 mln. – Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, 1,7 mln. – tarptautinės NVO, 1,4 mln. – nacionalinės NVO.
Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023 metais nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms paramai Lietuvoje iš viso skirta 57,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
35 proc. jų panaudoti užtikrinant išmokų vaikams mokėjimą, daugiau nei 20 proc. išmokėta Lietuvos gyventojams, perdavusiems savo būstą ar patalpas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms.
Tuo metu Finansų ministerijos duomenimis, šiųmetiniame Lietuvos biudžete švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų.
2023 metų plane buvo numatyta surinkti 16,8 mln. eurų ukrainiečių reikmėms, tačiau pavyko surinkti kiek mažiau nei pusę reikiamos sumos – 8,1 mln. eurų.
Sausio viduryje JT sausio viduryje pranešė, kad 2024 metais joms reikės 4,2 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainai teikti ir padėti milijonams pabėgėlių, kurie pabėgo iš karo draskomos šalies.
2023 metais humanitarinės pagalbos Ukrainai plane buvo prašoma 3,9 mlrd. dolerių (3,56 mlrd. eurų), o gautas finansavimas sudarė 64 proc. šios sumos.
JT teigė, kad, nepaisant sunkumų, susijusių su patekimu, ypač į Rusijos pajėgų užimtas teritorijas, pagalbos darbuotojai 2023 metais Ukrainoje pasiekė 10,5 mln. žmonių.
