Varžybos „Snaiperių diena“ organizuojamos jau dešimtą kartą. Šiemet jose dalyvavo šauliai net iš penkiolikos NATO valstybių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Vokietijos. Su NATO šauliais varžėsi ir Ukrainos bei Švedijos kariai, o Atvirajame divizione dalyvavo Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos ir Lietuvos Šaulių sąjungos nariai.
Dalyvių gausa ir ginklų įvairovė
JLMC snaiperių rengimo ekspertas ir varžybų vyr. teisėjas viršila Ernestas Kuckailis džiaugėsi, kad pavyko surengti neeilinį renginį: „Šios varžybos ypatingos keliais aspektais. Visų pirma, jos yra jubiliejinės, dešimtosios. Priminsiu, kad pradžioje, prieš dešimtmetį šiose varžybose rungdavosi tolimojo šaudymo entuziastai tik iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių. Dalyvių skaičius kasmet augo, o nuo 2015 m. varžybos yra tarptautinės, į jas kviečiame šaulius iš NATO valstybių ir partnerių kariuomenių. Antra, šiemet turime absoliutų dalyvių rekordą – užsiregistravo net 72 komandos (kiekvienoje komandoje – po du žmones). Šiemet turime ir nemažai naujokų: pirmą kartą mūsų varžybose dalyvauja snaiperiai iš Čekijos, Italijos, Ispanijos, dar kelių NATO šalių, taip pat Švedijos kariuomenės atstovai.
Čia varžosi įvairūs dalyviai. Vieni tiesiogiai tarnauja snaiperiais kariuomenėje ar jėgos struktūrų padaliniuose, kiti yra taikliaisiais šauliais savanorių pajėgų arba Lietuvos šaulių sąjungos padaliniuose, treti – civiliai entuziastai, daugiausiai iš Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos. Mūsų varžybos nuo kitų skiriasi tuo, kad didžiausias dėmesys čia skiriamas preciziškam šaudymui, šaulio „bendravimui“ su ginklu ir „susikalbėjimui“ su balistikos dėsniais, o ne snaiperio taktiniams veiksmams. Ir į varžybas pirmą kartą atvykę, ir jau eilę metų jose dalyvaujantys snaiperiai vertina tokį išskirtinumą ir mielai atvažiuoja pas mus. Stengsimės tokį formatą išlaikyti ir ateityje.
Nors rungčių skaičius kasmet lieka tas pats (keturi pratimai), kiekvienais metais stengiamės sukurti naujas užduotis, kad dalyviams būtų smagiau varžytis. Lyginant su pernai metais, šiemet ir padidėjo, ir sumažėjo ribiniai šūvio atstumai. Pavyzdžiui, trečiajame ruože dalyviai turi pataikyti į už 800 m esančiu taikinius, tačiau prieš kiekvieną šūvį snaiperis turi palikti poziciją, pasiimti naują šovinį ir vėl iš naujo užimti šaudymo poziciją. Tai labai nelengva, nes, norint atlikti taikų šūvį, poziciją reikia užimti idealiai. O laikas atlikti visus 5 šūvius gana ribotas. Papildomų iššūkių varžybų dalyviams sukėlė ir gana nepastovus vėjas.
Sunkus ir ketvirtas pratimas: pirmasis taikinys čia – vos už 15 m, tačiau taikinio dydis yra viso labo kaip kulkos skersmuo. Kitaip tariant, reikia pataikyti į nedidelį tašką. Snaiperiai žino, kaip tai sudėtinga.“
Įvairių kariuomenių snaiperiai dažniausiai šaudo standartiniais ginklais, tačiau labai įvairiais. Šiemet iš kitų išsiskyrė Čekijos kariai, šaudantys gana senais rusiškais snaiperio šautuvais SVD su gana silpna optika. O štai Liuksemburgo armijos snaiperiai šaudė su taikliojo šaulio ginklais, pagamintais Austrijoje ir... Ukrainoje!
Paklaustas apie skirtingų ginklų ypatumus, snaiperių rengimo ekspertas gana smulkiai paaiškino visas subtilybes: „Ginklų įvairovė kasmet yra labai didelė. Ypač įdomūs tradiciškai būna atviroje klasėje besivaržančių LTŠF narių ginklai, kurie dažnai būna surinkti iš įvairių gamintojų dalių ir pritaikyti konkretaus šaulio poreikiams, – pasakojo viršila E.Kuckailis. – Plati ir kalibrų įvairovė – nuo 7,62 mm iki 8,6 mm. Didžiausias kalibras – „Magnum“ tipo šaudmenys, kurie turi pranašumą šaudant dideliais atstumais, tačiau esant mažiems atstumams reikalauja labai didelės precizijos. Kitaip tariant, tie šauliai, kurie turi pranašumą didelėje distancijoje, gali prarasti taškus mažose distancijose, ir atvirkščiai.“
Gyrė renginio organizatorius ir įdomias rungtis
Jungtinės Karalystės kariuomenei varžybose atstovavo net kelios komandos. Jų koordinatorius negailėjo pagyrų varžybų rengėjams.
„Varžybos labai įdomios ir gerai organizuotos, – sakė britų atstovas. – Labai džiugu, kad galime varžytis su snaiperiais iš tiek skirtingų šalių. Pas save, Jungtinėje Karalystėje, dažnai dalyvaujame panašiose varžybose, bet dar niekur neteko matyti tokios dalyvaujančių šalių įvairovės. Dalyvaujame čia pirmą kartą, atstovaujame net 4 skirtingus kariuomenės padalinius – tris pėstininkų ir vieną žvalgų. Visi mūsų vaikinai šaudo tokiu pačiu ginklu – „Accuracy International“ modeliu L115A3. Kad ir koks bebūtų mūsų rezultatas, tai puiki proga pasitreniruoti, pabendrauti su kitų šalių taikliaisiais šauliais. Gaila, kad atvykome labai trumpam, būtų įdomu ir apžiūrėti jūsų šalį“.
Ukrainos karė Darja į šias varžybas pateko, galima sakyti, atsitiktinai. „Dar šių metų pradžioje mano tiesioginis vadas man pasiūlė du variantus – važiuoti į instruktorių kursus Lietuvoje arba vykti į šias snaiperių varžybas, – pasakojo ukrainietė. – Pasirinkau pastarąjį variantą, nes man visuomet knietėjo išbandyti save taikliajame šaudyme, kurio savo tarnyboje „ragavau“ ne tiek ir daug. Tuomet su komandos partneriu pradėjome intensyviai ruoštis varžyboms. Jose mes šaudome Ukrainoje pagamintu pusiau automatiniu snaiperio šautuvu UR-10, kuris tik neseniai oficialiai įtrauktas į Ukrainos kariuomenės ginklų sąrašą. Rungtys labai įdomios ir kol kas mums sekasi neblogai, tad tikimės ir gero galutinio rezultato.
Lietuvoje esu antrą kartą, man čia labai patinka. Mūsų šalys panašios, tačiau jūsų pasiekimai negali nestebinti. Kaip aš juokaudama sakau, Lietuva – tai tarsi Ukraina, kuriai viskas pavyko. Turiu omeny, kad abi šalys turi sovietinę praeitį, bet Lietuva per daugiau nei du dešimtmečius pasiekė tokį lygį, kad mums belieka tik lygiuotis į jus.“
Tarp varžybų dalyvių sutiktas dainininkas Deivis Norvilas džiaugėsi naujomis patirtimis ir lietuviška amunicija: „Šiose varžybose dalyvauju pirmą kartą, nors esu varžęsis kelete tolimojo šaudymo renginių. Gavęs kvietimą į snaiperių varžybas, ilgai nedvejojau. Prieš porą metų dalyvavau Lietuvos kariuomenės ir LRT bendrame projekte „Tikri vyrai“ ir nuo to laiko, kaip sakoma, „užsikabinau“. Šaudymas man yra pats geriausias poilsis, pats geriausias galvos išvalymas, nes jei turi kažkokių rūpesčių, neraminančių minčių – nepavyks taikliai šaudyti, gerų rezultatų nepasieksi.
Šiose varžybose šaudau „Desert Tech SRS“ šautuvu, kuris iš kitų išsiskiria tuo, kad yra tik 80 cm ilgio. Naudoju tik lietuviškus Giraitės ginkluotės gamyklos šovinius, esu jais patenkintas ir labai didžiuojuosi, kad galiu šaudyti tėvyninės gamybos amunicija. Lietuva gamina ne tik kokybiškus šovinius, bet ir puikią optiką, o ateityje galbūt gamins ir šautuvus. Juk kai norime – galime!“
Taikliausi – Lietuvos kariai
Nors dėl geriausio snaiperio vardo ir Sausumos pajėgų vado įsteigto prizo varžėsi beveik pusantro šimto dalyvių iš 17 valstybių, geriausiai sekėsi Lietuvos taikliesiems šauliams.
Standartinių ginklų kategorijoje antrus metus iš eilės geriausiai pasirodė komanda iš Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Geriausią individualų rezultatą pasiekė ir Sausumos pajėgų vado įsteigtą prizą laimėjo šio bataliono grandinis Jurijus Jedelo („vaidotėnas“ pirmas yra antrus metus iš eilės).
Pusiau automatinių ginklų divizione taikliausia buvo Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono komanda, o individualioje įskaitoje nugalėjo vyr. eilinis Tomas Klimas. Tuo tarpu Atvirajame divizione pirmą vietą komandinėje įskaitoje iškovojo Aleksandras Belskis ir Paulius Vilpišauskas iš Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos, o Aleksandras Belskis buvo geriausias ir bendroje įskaitoje.
Šių tradicinių varžybų tikslas yra puoselėti snaiperinio šaudymo tradicijas, keistis patirtimi, palyginti įgūdžius, bendrauti ir populiarinti taiklųjį šaudymą bei snaiperio specialybę tarp Lietuvos Respublikos jėgos struktūrų bei NATO partnerių. Tad visi jų dalyviai nekantriai laukia sekančių metų, kuomet vėl susitiks ir galės išbandyti akies taiklumą.
