Skelbė radę mikroschemų
Socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi vaizdo įrašu iš nenurodyto renginio su nelabai sklandžiu dalies diskusijų vertimu į lietuvių kalbą.
„Vokiečių profesoriai rodo populiarius nuodus po mikroskopu“, – taip pavadintas maždaug 4.30 min. trukmės įrašas.
Renginyje rodomas „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos vaizdas pro mikroskopą. „Tai yra labai įspūdinga. Tai juda ir tai atrodo specialiai pagaminta“, – vokiškai aiškina viena neįvardyta moteris.
Ekrane tuo metu matyti iš kairės į dešinę judantis netaisyklingos formos ir neaiškios kilmės daiktas, kurio siluetas primena kabriolete be ratų ar skraidančiame objekte be stogo sėdintį žmogų.
Kitame kadre atsiranda kita stačiakampio formos figūra, kuri, anot kalbančiosios, gali būti čipas (mikroschema).
„Galime pamatyti, kad fone labai daug visko juda, – prisijungia kitas renginio dalyvis. – „BioNTech“ (vakcinoje) daug visko juda.“
Moteris prideda, kad šviesūs taškai ekrane galėtų būti „vakcinos medžiaga, t.y. nanolipidai“.
Paklausta, kokio dydžio gali būti didysis objektas, ji nurodo, kad „gali būti iki 40 μ (mikrometrų). Vyras patikslina, kad buvo rasta iki 0,5 mm dydžio dalelių.
Vėliau dar kartą rodoma jau matyta mikroschema ir „tas pats objektas išdžiūvęs po 3 mėnesių“.
Įrašo pabaigoje parodomas tariamai „Jonhson&Johnson“ vakcinos vaizdas pro mikroskopą su „milžiniškai didele struktūra su aštriomis briaunomis“, kurios, leidžiama suprasti, esą gali sužaloti kraujagysles.
Tas pats įrašas vokiečių kalba su rusiškais subtitrais buvo platinamas ir kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Sakartvele (jį galima rasti čia ir čia).
Ekspertai rezultatais suabejojo
Šis įrašas yra iš rugsėjį vykusios „Patologų konferencijos“, kuri buvo transliuojama internetu iš Vokietijos pietuose esančio Roitlingeno patologijos instituto. Pastarasis yra buvusio patologo prof. dr. Arne Burkhardto privati veikla.
Taip pat skaitykite: „Nustatė“, kad vakcinos nuvarė į kapus, medikai paprašė rimto mokslinio tyrimo
Per beveik pusantros valandos užtrukusią transliaciją buvo pristatyti Austrijos, Japonijos ir JAV mokslininkų grupės atliktų COVID-19 vakcinų tyrimų rezultatai.
Internete po renginio buvo platinamas dviejų patologų pranešimas, kad nuo COVID-19 pasiskiepijusių ir vėliau mirusių žmonių organizmuose buvo rasta pakitimų – esą būtent vakcinos juos nuvarė į kapus.
Vienas iš konferencijos pranešimų buvo skirtas vakcinose tariamai rastiems pašaliniams elementams – metalui ir pan. „Tarptautinės tyrėjų grupės Covid vakcinose atrado mažyčius aštrius metalinius objektus“, – tuo metu skelbė ir pora Lietuvos tinklalapių.
Pensijon jau išėję patologai A.Burkhardtas ir prof. dr. Walteris Langas renginyje kalbėjo apie per skrodimus esą nustatytas sąsajas tarp COVID-19 vakcinų.
Paulo Ehrlicho instituto, atsakingo už vakcinų saugumą, ataskaitų buvo nurodyta, kad iki rugpjūčio pradžios, Vokietijoje visiškai paskiepijus 43 mln. gyventojų, buvo pranešta apie 1 254 tariamai su skiepais susijusias mirtis. Tik 48 kartus buvo pripažinta, kad vakcinos galėjo būti jų priežastimi.
A.Burkhardtas kalbėjo apie 10 mirusiųjų, kuriems buvo atliktos autopsijos ir kurių mirties priežastis ištyrė pakartotinai, remdamasis audinių mėginiais. Nors metu buvo pademonstruota įvairių organų audinių nuotraukų, taip ir nebuvo detaliai paaiškinta, kaip ši medžiaga gauta.
Buvęs patologas padarė tris išvadas: skiepai esą gali rimtai pažeisti žmogaus organizmą, gerokai dažniau, nei tikėtasi, sukėlė rimtų nepageidaujamų poveikių, juose tariamai esama pašalinių medžiagų
Kolegos išvadas sumalė į miltus, visų pirma dėl metodikos. Šios srities profesionalų organizacijos suabejojo paskelbtais rezultatais, visi Vokietijos žiniasklaidos kalbinti ekspertai patvirtino, kad „tyrimas“ neatitiko mokslinių standartų.
Nežinia, ar tikrai vakcinos
Renginio pabaigoje daugiau dėmesio buvo skirta vakcinų sudėčiai ir jose tariamai esančioms pašalinėms medžiagoms – anot pranešėjų, nesuskaičiuojamai daugybei smulkių aštrių metalinių objektų, parazitų bei keistų medžiagų.
Kaip to įrodymas buvo pateiktos pro mikroskopą padarytos nuotraukos, kuriose esą matyti vakcinose neturinčių būti medžiagų, pavyzdžiui, metalo dalelių ar mikroschemų. Ekrane matyti dėžutės, siūlo ar adatos formos objektai, bet ar tai tikrai yra vakcinos vaizdas pro mikroskopą, patikrinti sunku.
A.Burkhardtas pademonstravo mikroskopu padidintą tariamai po vakcinavimo užfiksuotos pašalinės medžiagos – jo įsitikinimu, metalo, – plaučiuose vaizdą.
Ekspertai suabejojo ir dėl šių „atradimų“, kurie taip pat padaryti nesilaikant metodologijos.
Ulme veikiančios Vokietijos kariuomenės ligoninės Patologijos instituto klinikiniam direktoriui prof. Konradui Steinesteliui kilo ne vienas klausimas, į kuriuos atsakymai renginyje nebuvo pateikti.
Pavyzdžiui, kaip vakcinos buvo paruoštos naudoti, ar jos buvo skiestos, kokioje temperatūroje tai atlikta, ar jos buvo suplaktos, kaip ilgai buteliukas buvo atidarytas.
Nuotraukose matomą vaizdą jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino ne kuo kitu, tik užteršimu iš oro ar tekstilės pluoštu.
„Man tai tikrai atrodė kaip įprasti teršalai, pavyzdžiui, dulkės“, – pažymėjo medikas. Anot jo, tai galėjo būti ir tekstilės pluoštelis.
Metalo druskos – geresnei reakcijai
Vakcinose nėra pašalinio metalo. Tik kai kuriose yra aliuminio, tiksliau, jo druskos, kurių saugus kiekis naudojamas kaip adjuvantas – medžiaga, kuri sustiprina žmogaus kūno atsaką į skiepą.
Aliuminio hidroksidas, aliuminio fosfatas ir aliuminio kalio sulfatas vakcinose saugiai naudojami daugiau kaip 70 metų. Jau praėjusio amžiaus 4-6 deš. jos pradėtos naudoti skiepuose nuo difterijos ir stabligės pastebėjus, kad sustiprina organizmo imuninės sistemos atsaką.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro teigimu, nenaudojant aliuminio tektų didinti skiepų dozes. Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „Astra Zeneca“/Oksfordo universiteto ir „Janssen“ vakcinose jo nėra, aliuminio hidroksido (druskos) yra tik Kinijos kompanijų „Sinovac“ ir „Sinopharm“ vakcinose.
Prieš keletą mėnesių internete plito vaizdo įrašai, tariamai patvirtinantys, esą vakcinose esama medžiagų arba įrenginių, dėl kurių žmonių kūnai ima traukti metalą, o telefonai gali „nuskaityti“ vakcinų numerius bluetooth ar NFC funkcijų pagalba.
Taip pat skaitykite: 15 mitų apie vakcinas nuo COVID-19
Dar viena populiari melagiena – esą vakcinose esama grafeno oksido – ploniausios ir tvirčiausios medžiagos, sudarytos iš vieno sluoksnio anglies atomų. 2010 m. už grafeno sukūrimą buvo gauta Nobelio premija.
Skiepuose nėra pašalinių metalo objektų – mikroschemų, nanodaviklių ar kitų renginių, skirtų kontroliuoti visuomenę, sekti žmogų ar rinkti apie jį įvairią informaciją. Tai yra viena populiariausių sąmokslo teorijų apie COVID-19.
Šis mitas gimė, kai milijardierius, filantropas, vienas iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas pasiūlė sukurti skaitmeninį pažymėjimą, kuriame būtų užfiksuota informacija apie asmens vakcinavimą.
Jo pasiūlyta technologija nėra mikroschema, iki šiol neįgyvendinta ir niekaip nesusijusi su vakcinų kūrimu, bandymais ar platinimu. Skiepuose nėra elektroninių komponentų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
