„Reikės taisyti Seimo statutą, tik Konstitucinis Teismas nepasakė, kokio sunkumo nusikaltimas, nes nusikaltimų yra įvairių, yra neatsargių, yra tyčiniai, yra netyčiniai. KT to nedetalizavo bent šiandien. Vadinasi, ir už neatsargų nusikaltimą, tarkime, avariją, kurios metu sutrikdyta žmogaus sveikata, jei nuosprendis bus po to, kai jis prisiekė, bus galima taikyti apkaltą“, – KT nutarimą BNS komentavo J.Sabatauskas.
„Mano manymu, vis dėlto derėjo išskirti nusikaltimo sunkumo laipsnį“, – pridūrė politikas.
Anot J.Sabatausko, išklausius nutarimą jam liko daug klaustukų: „Mano manymu, liko neatsakytų klausimų. Jeigu dėl absoliučiai visų nusikaltimų (taikoma apkalta), vadinasi, ir dėl neatsargių, kurių bausmės būna švelnios, iki labai sunkių, kur bausmės itin griežtos.“
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti atitinkamas pareigas, o dabartinė Seimo statuto redakcija prieštarauja Konstitucijai.
„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo statuto 227 straipsnis, kiek pagal jį apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytas pareigas, prieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą pristatė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Jis pabrėžė, kad pačioje Konstitucijoje įrašytas apkaltos pagrindas – paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas – nėra konkrečiai siejamas su nusikaltimo laiku.
Konstitucijoje nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas trijų penktadalių visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.
Teismo motyvus paaiškinęs D.Žalimas pabrėžė, kad konstitucinės apkaltos kaip pilietinės visuomenės savisaugos priemonės paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausių valstybės pareigūnų veiklos kontrolė, sudarant prielaidas jiems taikyti konstitucinę atsakomybę, t. y. pašalinti iš einamų pareigų, jei savo veiksmais jie diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.
„Apkalta gali būti taikoma ir už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti nurodytas pareigas. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su konstitucine apkaltos paskirtimi, nes sudarytų prielaidas eiti pareigas tiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurie, paaiškėjus nusikaltimams, padarytiems iki einant pareigas, diskredituotų valstybės valdymą“, – sakė KT pirmininkas.
Taip pat KT išskyrė atskiras procedūras, kai nusikaltimas padaromas einant pareigas, ir kitu atveju, kai nusikaltimas padarytas iki priesaikos, tačiau apkaltinamasis nuosprendis priimamas jau einant pareigas. Pirmuoju atveju per apkaltos procedūrą kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, antruoju – sprendimą Seimas priima be KT išvados.
Tuo pačiu KT pabrėžė, kad bet kuriuo atveju galutinį sprendimą, ar pašalinti asmenį iš pareigų, priima Seimas.
Taip pat pažymima, kad Seime apkaltos procedūra be KT galima tik įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kai nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos neabejotinai, t. y. galutinai.
„Paaiškėjus padarytam nusikaltimui yra du atvejai – kai gaunamas apkaltinamasis nuosprendis ir kai nusikaltimas akivaizdus, t. y. asmuo užtiktas darant nusikaltimą, tada galima ir be nuosprendžio. Aišku, tai itin retas atvejis, tokių gali ir neatsitikti realybėje“, – nutarimą komentavo J.Sabatauskas.
Seimo statuto nuostatų atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui KT nagrinėjo grupės opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu. Jie teigė, kad Konstitucijos neatitinka Seimo statuto norma, jog apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.
Kreipimosi autoriai argumentavo, kad Seimo statute nepagrįstai pakeista ir susiaurinta apkaltos proceso taikymo galimybė, nes pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kada nusikaltimas turėtų būti padarytas – ar einant pareigas, ar gali būti nusikalsta ir anksčiau.
Seimo opozicija į KT dėl apkaltos procedūrų kreipėsi pernai, dar praėjusią kadenciją, kai Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje tuometinį parlamentarą „darbietį“ Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinio teismo nuosprendis buvo susijęs su V.Gapšio veikla 2005–2006 metais, tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Vėliau parlamento opozicija inicijavo V.Gapšiui apkaltos procesą, tačiau po KT atsakymo, kad negali vertinti V.Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką, jo eiga sustojo. V.Gapšys dar po keleto mėnesių atsistatydino iš Seimo dėl teisėsaugos įtarimų paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
