J.Sabatausko teisimu, verta svarstyti apie generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimą, turint omenyje ir tai, jog įprastai Europos valstybėse generalinio prokuroro skyrime dalyvauja vykdomoji valdžia.
„Gal iš tikrųjų skyrimo modelis patiria krizę, nes nedaugelyje pasaulio valstybių rasime modelį, kai skyrimo procedūroje dalyvautų prezidentas ir parlamentas.
Daugelyje valstybių nei parlamentas, nei prezidentas nedalyvauja, tiesa, yra viena valstybė, JAV, kur prezidentas skiria, nes teisingumo ministras lygu generaliniam prokurorui“, – BNS sakė J.Sabatauskas komentuodamas situaciją, kai Generalinė prokuratūra ir toliau lieka be nuolatinio vadovo.
Seimas šią savaitę nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę.
Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Pasak Seimo TTK pirmininko, Europoje vyrauja modelis, kai generalinis prokuroras yra pavaldus teisingumo ministrui – arba yra jo pavaduotojas, arba yra tuo pačiu generalinis prokuroras ir ministras.
„Dažniausiai generalinis prokuroras yra pavaldus teisingumo ministrui ir skyrime dalyvauja Vyriausybė“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
Seimo TTK vadovas priminė, jog tokia generalinio prokuroro skyrimo tvarka buvo ne visada, vienu metu sprendimo galią dėl skyrimo į šias pareigas turėjo Seimas.
Žiūrint į konstitucinę sąrangą, būtų logiška, jog generalinio prokuroro skyrimo procese dalyvautų Vyriausybė, – sakė J.Sabatauskas.
„Iškart, kai Seimas Konstitucijoje nustatė pataisą, susilaukė mokslininkų kritikos.
Ypač Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslininkai kritikavo šitą modelį, sakė, kad užsiimat eksperimentais, darote tai, ko nėra pasaulyje“, – pasakojo J.Sabatauskas.
Pasak jo, žiūrint į konstitucinę sąrangą, būtų logiška, jog generalinio prokuroro skyrimo procese dalyvautų Vyriausybė.
„Žiūrint konstitucinę sąrangą, už ką atsakinga Vyriausybė, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, apima tą funkciją, prokuratūra dalyvauja tame procese, tada sąsajos su Vyriausybe turėtų būti tampresnės“, – kalbėjo parlamentaras.
Visgi, J.Sabatausko teigimu, diskusija dėl generalinio prokuroro paskyrimo tvarkos pataisų lengva nebūtų – kils nuogąstavimai, jog taip bus sudarytos sąlygos į prokurorų darbą kištis politikams, be to, reikėtų keisti konstituciją, o tai ilgas ir sudėtingas procesas.
„Galbūt iš tikrųjų verta diskutuoti dėl modelio, net jei ir bus paskirtas generalinis prokuroras, nors pernelyg bijoma diskutuoti ar diskusijos nutildomos vieninteliu riktelėjimu – čia gi politikai iškart kišis!“, – sakė TTK vadovas.
Jis taip pat svarstė, jog po dviejų kandidatūrų atmetimo, rasti naują kandidatą prezidentei bus sudėtinga.
„Aš tada siūlau ir platesnį ratą galimų kandidatų. Kol kas matėme kandidatus iš teisėjų tarpo, įstatymas sako, kad asmuo, kuris gali būti skirtas generaliniu prokuroru, nebūtinai turi būti teisėjas ar prokuroras. Galbūt galima ieškoti kito teisininko, jeigu atsirastų toks kandidatas, kuris turėtų didelį autoritetą teisinėje visuomenėje“, – kalbėjo socialdemokratas.
