Gegužės 29 d. 15min publikavo straipsnį „Domeikavos gyventojai pakraupę – iš čiaupų bėga juodas vanduo: „Nei valgio pasigaminsi, nei nusiprausi““. Žmonės piktinosi, kad su tokia problema susiduria jau ne vienerius metus – niekas jos nesprendžia iš esmės.
Jei šaltas vanduo atrodė pakankamai šviesus, tai paleidus karštą vandenį, iš čiaupo tekėjo „kava“. Karšto vandens spaudimas buvo akivaizdžiai sumažėjęs.
„Kauno vandenys“ patikino, jog juodo vandens priežastis – laistymo sezono pradžia ir dvigubai išaugęs vandens suvartojimas. Tačiau kai antradienio vakarą tamsus vanduo pasiekė ir Kauno centro daugiabučius, argumentas, susijęs su laistymu, ne vienam kauniečiui ėmė kelti abejonių.
Dingo ir karštas vanduo
S.Daukanto g., esančios Kauno centre, trečiuoju numeriu pažymėtame daugiabutyje juodas vanduo ėmė bėgti antradienio vakarą. Jei šaltas vanduo atrodė pakankamai šviesus, tai paleidus karštą vandenį, iš čiaupo tekėjo „kava“. Karšto vandens spaudimas buvo akivaizdžiai sumažėjęs. Susisiekus su „Kauno vandenų“ Lauko vandentiekio tinklų avarine tarnyba, paaiškėjo, kad sulaukta ne vieno skambučio – problema fiksuota ne tik Kauno centre. Žadėta, kad situacija pagerės per parą.
Trečiadienio rytą tame pačiame daugiabutyje iš kranų tekėjo vis dar rudas vanduo. Ir tekėjo jis tik šaltas. „Kauno vandenys“ negalėjo atsakyti, kodėl neliko karšto vandens, – jo pašildymu rūpinasi AB „Kauno energija“. Pasak šios bendrovės atstovo spaudai Ūdrio Staselkos, jokie gedimai ar hidrauliniai bandymai S.Daukanto g. 3 gegužės 30-ąją nebuvo fiksuoti. Numatyti jie tik birželio 12-ąją. Tad problema turi slypėti pačiame daugiabutyje, kurį administruoja „Kauno centro būstas“.
Šios įmonės avarinės tarnybos atstovai vėliau informavo, kad dėl juodo vandens antradienio vakarą fiksuota avarija. Ji galiausiai buvo išspręsta trečiadienį popiet, tad karštas vanduo, tiesa, ne pats švariausias, S.Daukanto g. 3 galiausiai atsirado.
Gauti 27 pranešimai
„Kauno vandenų“ atstovai gegužės 31 d. nutarė atvykti į šį daugiabutį ir paimti mėginius tyrimui, kuris turėtų atsakyti, ar vanduo tinkamas naudoti maistui, ar jame galima maudytis.
„Dėl didelio vandens suvartojimo Vičiūnų vandenvietė šiuo metu dirba didžiausiu pajėgumu. Priežastis vandens drumstumo – ženkliai padidėjęs suvartojamo vandens kiekis. Tai sukėlė tinkluose nusistovėjusias nuosėdas. Antradienio vakarą, prasidėjus itin intensyviam vandens suvartojimui, avarinė tarnyba gavo 22 pranešimus, antradienio naktį – dar 5. Pranešimai gauti iš Panemunės ir Senamiesčio mikrorajonų gyventojų“, – 15min informavo „Kauno vandenų“ technikos direktorius Dainius Gudavičius.
Susidūrus su problema, anot jo, imti plauti magistraliniai vandentiekio tinklai, stebimas ir reguliuojamas vandens slėgis. Problema nesitęs, nes nusistovėjus tiekiamo vandens greičiui, drumstumas mažės. „Kauno vandenys“, D.Gudavičiaus teigimu, atsakomybės dėl vandens drumstumo neatsisako, konkretūs faktai bus analizuojami.
Investuos beveik 6 mln. eurų
Dėl ženkliai padidėjusio vandens suvartojimo, anot „Kauno vandenų“ atstovo, išaugo geležies ir mangano kiekis. Toks vanduo yra mikrobiologiškai nepavojingas sveikatai, naudoti buitinėms reikmėms jį galima. Tiesa, vartoti maistui laikinai nerekomenduojama.
„Vičiūnuose planuojama statyti vandens gerinimo įrenginius, kurie leis pagerinti rytinės Kauno dalies geriamojo vandens kokybę. Įrenginių statyboms numatyta 5,9 mln. eurų. Konkursas bus paskelbtas jau šių metų birželį. Įmonės planuose – suformuoti vandens gerinimo įrenginių sklypą Eigulių–Kleboniškio vandenvietėje. Vandens gerinimo įrenginių statybos darbų pabaiga numatyta 2020 m.“, – tai, kad ateityje problema neturėtų kartotis, patikino „Kauno vandenų“ atstovas.
Privalo rasti alternatyvų
Pasak Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), juodu vanduo virsta dėl geležies ir mangano bei kitų mikroelementų. Vandeniui tekant vamzdynu, jie dažniausiai nusėda ant sienelių, tačiau susidarius palankioms aplinkybėms, šios nuosėdos gali patekti ir į pratekantį vandenį. Atsiranda vadinamasis „vandens drumstumas“.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje viešai tiekiamo geriamojo vandens higienos normoje drumstumas yra traktuojamas kaip kokybės, o ne saugos rodiklis. Dėl juodo vandens poveikio buitinei technikai Kauno VMVT pakomentuoti negalėjo, tačiau pateikė komentarą dėl situacijos Domeikavoje.
„Gavome nusiskundimų, tad nedelsiant pradėjome tyrimą. Domeikavos gyventojams vanduo tiekiamas iš Kleboniškio vandenvietės. Pagal gautą įmonės paaiškinimą, manytina, kad vandens kokybę pabloginti galėjo dėl karštų orų ženkliai padidėjęs vandens suvartojimas. Tai sąlygojo vandens tekėjimo greičio ir slėgio vamzdynuose pasikeitimus, tuo sukeliant vandens drumstumą.
Tiekėjas įpareigotas užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Pvz., gyventojams kokybišką geriamąjį vandenį tiekti kitais būdais, kol bus išspręsta centralizuotai tiekiamo vandens kokybės problema.
Tiekėjas įpareigotas užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Pvz., gyventojams kokybišką geriamąjį vandenį tiekti kitais būdais, kol bus išspręsta centralizuotai tiekiamo vandens kokybės problema“, – 15min teigė Kauno VMVT viršininko pavaduotojas–valstybinis veterinarijos inspektorius Petras Tarvydas, informavęs, kad gegužės 30 d. įvyko susitikimas su „Kauno vandenų“ atstovais, skirtas susidariusiai situacijai spręsti.
Kauno VMVT dėl Domeikavos gyventojams tiekiamo blogos kokybės vandens 2018 m. registravo tris pranešimus, 2017 m. pranešimų negauta, 2016 m., kaip ir 2014 m., sulaukta vieno pranešimo, 2015 m. – dviejų. P.Tarvydo teigimu, „Kauno vandenys“ po gautų pranešimų įgyvendino visas Kauno VMVT teiktas rekomendacijas. Pateikti ir vandens laboratorinių tyrimų protokolai.
Kleboniškio vandenvietės geriamojo vandens programinė priežiūra vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus. 2016-2017 m. tirti vandens kokybės ir saugos rodikliai neviršijo nustatytų verčių.
