Skulptūras dar gegužę tarptautinio simpoziumo metu sukūrė skulptoriai iš Lietuvos ir Latvijos – Albertas Danilevičius, Algirdas Bosas, Girtas Burvis, Karlis Ilė bei Karolis Tamulis. Aukščiausias K.Ilės meno kūrinys „Saulės žirgas“ siekia net 7,5 metro. Nendrinės ugnies skulptūros yra daromos tik Kuršių nerijoje, kitur jos ruošiamos iš šiaudų.
„Kiekvienais metais skulptūros vis kitokios, visada gražios, bet šiemet ypač. Gaila ir deginti. Štai tas nendrinis arklys, atrodo, su tokia meile padarytas. Tai pagoniška šventė, labai graži“, – kalbėjo į šventę su vyru atskubėjusi Juodkrantės gyventoja Audronė. Į šventę susirinko ne tik vietos gyventojai, atskubėjo ir nidiškių, ugnis atviliojo ir būrelį negausiai rudenėjančiame kurorte atostogaujančių poilsiautojų.
Aukščiausią skulptūrą sukūręs latvis K.Ilė neslėpė – sudeginti savo kūrinį gaila. „Jei atvirai, truputį gaila. Tačiau juk visada, kai metai ar vasara baigiasi, gaila, bet yra viltis, kad bus nauji metai, nauja skulptūra. Tai gyvenimo ratas. Kita vertus, gerai, kad skulptūros sudeginamos. Būna, kad padarai ir stovi dvejus trejus metus, tuomet pripranti, pabosta“, – šypsojosi K.Ilė. Savo skulptūrą jis kūrė savaitę. Latvis tokių skulptūrų ugnies festivaliuose dalyvauja bei juos rengia ir gimtojoje šalyje.
Minėdami Baltų vienybės dieną šventės organizatoriai vaišino svečius duona, sūriu bei gira. Mūsų protėviai baltai, prašydami gamtos jėgų ir dievų palaiminimo, atlikdavo ritualą – siųsdavo iš rankų į rankas duoną, linkėdami skalsos, sūrį, prašydami turto namams, atsigerdami giros – laimės ir sveikatos.
