Tuo metu tinklalapis fanpage.lt platina informaciją, esą policija perspėja apie sukčius, kurie lėšas pagrobti gali vos atsiliepus išmaniuoju telefonu.
Vasario mėnesį identišką informaciją platinti ėmėsi tinklalapis idomuskaityti.lt.
Pranešimas feisbuke sulaukė nemažai dėmesio – nuoroda į publikaciją pasidalyta 1,3 tūkst. kartų. Informacija platinta socialinio tinklo grupėse „Gyvenimo mintys“ ir „Mi casa tu casa“.
Nors skelbiamas tekstas iliustruojamas Lietuvos policijos nuotrauka, ši 15min patvirtino jokio pranešimo apie fanpage.lt aprašomą aferą neplatinusi.
Tai nestebina, nes publikacijoje kalbama apie įvykius, kurie paveikė angliškai kalbančių šalių gyventojus, daugiausia Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje.
Publikacijoje pateikiami įvykiai iki Lietuvos keliavo, panašu, beveik trejus metus. Pranešimai apie „Ar girdi mane?“ (angl. Can you hear me?) aferą pasirodė 2017 m. pavasarį.
Žiniasklaidoje skelbta, kad atsiliepę į skambutį iš nežinomo numerio gyventojai išgirsdavo klausimą, į kurį dažniausiai instinktyviai atsakoma – „taip“.
Kitame laido gale esantys sukčiai esą atsakymą įrašydavo, o vėliau įrašą naudodavo bandydami prisijungti prie „taip“ ištarusiųjų banko sąskaitų, jų vardu siekė pirkti paslaugas.
Jungtinėse Valstijose istorija sulaukė itin daug dėmesio, nes klausimas „Ar girdi mane?“ buvo itin populiarios mobiliojo ryšio tiekėjo „Verizon“ reklamos dalis. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl informacija apie galimą aferą paplito itin plačiai.
Pranešimus apie galimą sukčių aferą 2017 m. JAV policija išties platino. Tiesa, faktų tikrinimo tinklalapis „Snopes“ pabandė susisiekti su nuo tokio pobūdžio aferos nukentėjusiaisiais, tačiau sužinojo, kad tokių nėra.
Policija esą suskubo pranešti apie galimą aferą, remdamasi nuostata, kad geriau informuoti gyventojus, net jei afera nėra tikra. JAV žiniasklaidoje vėliau pasirodė pranešimų, kad skambučiais galėjo būti tikrinama, kurie telefoninių pardavėjų turimi telefono numeriai yra aktyvūs.
Skeptiškiau galimą aferą vertinantieji pastebėjo, kad bandymas įrašyti atsiliepusiojo balsą neturi daug racijos, nes bankai ar kitos finansinės institucijos balso atpažinimo funkcijos netaiko. Todėl turėdami banko prisijungimo duomenis sukčiai gali pinigus pasisavinti ir neturėdami sąskaitos savininko balso įrašo.
Kita teorija aiškino, esą sukčiai įrašą naudojo priverstiniam paslaugų pardavimui vykdyti. Nukentėjusiojo „taip“ pateikiamas kaip įrodymas, esą jis ar ji telefonu įsigijo vienokių ar kitokių paslaugų. Tiesa, žurnalistams nepavyko aptikti nenuginčijamų įrodymų apie tokios schemos egzistavimą.
Šiuo metu „Ar girdi mane?“ afera priskiriama prie neįrodytų ar melagingų aferų. Taip pat neturi nieko bendra su Lietuva, todėl fanpage.lt pateikiama informacija – klaidinanti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
