Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui patvirtino, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis persiuntė neinformuodamas apie pradėtą tyrimą dėl galimo klastojimo.
„Prezidentė laukia ne tik minėto teisėjo veiksmų vertinimo, bet ir labai objektyvaus ir principingo visos Kauno apygardos teismo vadovybės veiklos vertinimo, (...) ypač nusiunčiant prezidentės kanceliarijai teisėjo A.Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą“, – sakė S.Cirtautienė.
„Prezidentė žino apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę ir įvertins, kaip valstybės vadovė gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui“, – reziumavo prezidentės patarėja.
Anot S.Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.
Tačiau, anot prezidentės patarėjos, ši istorija turi ir teigiamą pusę – matyti, kad vis dažniau teisėjai, užuot dangstę teismų darbo broką ar piktnaudžiavimus, juos viešina. S.Cirtautienės vertinimu, apie įtarimus dėl kolegos veiksmų pranešę teisėjai pasielgė garbingai.
„Šie faktai Lietuvos teismų istorijoje, ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys teismų sistemą. Žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus, negali dirbti teismų sistemoje ir turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismų vadovų atliekamas administravimas ir veiklos kontrolė šiuo atveju nebuvo efektyvi, nes nebuvo sukurta jokių saugiklių, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė S.Cirtautienė.
Tačiau ji pabrėžė ir tai, kad teismų sistema imta valyti iš vidaus, vis daugiau teisėjų įsisąmoninant, kad jų garbė – pirmiausiai jų pačių rankose.
„Teigiama šitos istorijos pusė tik viena – teismų sistema po truputį įgyja imunitetą ir patys teismai vis dažniau nustato savo darbo trūkumų. Ir priežasčių tam nebe viena – pirma, vis didesnė dalis teisėjų supranta, kad jų garbė pirmiausiai yra jų pačių rankose, be to, vis dažniau teisėjų tampa drąsesni ir nejaučia grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių teismų vadovų, kurie nebuvo linkę visuomenei atskleisti jų vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo jų darbo broką“, – sakė prezidentės patarėja.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą.
G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus nutartyse dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.
Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų pirma laiko. Tai pat dar tikrinami duomenys dėl 14 bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.
K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse: esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat tokiose nutartyse galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.
A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti iš pareigų.
