„Šiandien susiduriame su dabartinei kartai iki šiol neregėtomis grėsmėmis ir saugumo iššūkiais, todėl Varšuvoje turėtų būti priimti Lietuvai istoriškai svarbūs sprendimai dėl kolektyvinės gynybos ir atgrasymo laikysenos ženklaus sustiprinimo. Aljanso valstybių vadovams patvirtinus NATO išankstinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje ir dar trejose kaimyninėse valstybėse, mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkių karių skaičius išaugs keletą kartų, jų gynybinė atgrasomoji galia sustiprės. Taip padidės mūsų valstybės ir visų gyventojų apginamumas,“ – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
NATO išankstinių pajėgų dislokavimas (angl. Enhanced Forward Presence) Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus įgyvendinimas remiantis vadovaujančios šalies (angl. framework nation) principu. Varšuvoje turėtų būti oficialiai paskelbtos keturios valstybės, kurios imsis formuoti tarptautines rotuojamas bataliono dydžio kovines grupes. Lietuvoje dislokuojamam batalionui turėtų vadovauti Vokietija. Planuojama, kad jame bus apie 1000 karių, pirmieji kurių į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.
Lietuva prisideda ir prie NATO greitojo reagavimo pajėgumų.
„Kolektyvinė viso Aljanso teritorijos ir jo gyventojų gynyba yra pamatinė NATO misija. Atsižvelgdami į naujausius iššūkius, mes, kartu su kitomis NATO valstybėmis, pilnai įgyvendinome prieš dvejus metus Velse priimtus sprendimus – NATO greitojo reagavimo pajėgos yra padidintos trigubai, o jos aukščiausios parengties priešakinės pajėgos į bet kurią Aljanso šalį gali būti išsiųstos per kelias dienas. Lietuvoje ir dar penkiose valstybėse buvo įkurti NATO pajėgų integravimo vienetai ir man labai džiugu, kad Lietuvoje esantis vienetas yra jau pasiekęs pilną operacinį pajėgumą ir yra pasirengęs pavestų užduočių vykdymui“, - teigia J. Olekas.
Lietuva prisideda ir prie NATO greitojo reagavimo pajėgumų (angl. NATO Response Force, NRF). Šiais metais budėjimą sustiprintose NRF vykdo apie 550 Lietuvos karių. Tai vienas didžiausių Lietuvos indėlių į NATO greito reagavimo pajėgas per visą Lietuvos budėjimų NRF istoriją. 2017 m. ir 2018 m. budėjimams sustiprintose NRF rengiasi apie 300 karių.
„Rūpindamiesi savo teritorijos ir gyventojų saugumu mes neturėtume užmiršti ir mūsų kaimynų, todėl Varšuvoje daug dėmesio skirsime tolimesnei paramai Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. Aljansas susiduria su grėsmėmis ne tik iš Rytų, bet ir Pietų, todėl labai svarbus NATO karinis indėlis prisidedant prie tarptautinės bendruomenės pastangų kurti stabilumą už Aljanso ribų“, - teigia J. Olekas.
Pasak ministro, todėl susitikimo Varšuvoje metu NATO valstybių vadovai diskutuos apie Jordanijoje šiuo metu vykdomą Irako pareigūnų mokymo misiją bei jos išplėtimą. Lietuva planuoja prie šios mokymo misijos prisijunti nuo kitų metų ir siųsti karo medikus. Varšuvoje taip pat bus diskutuojama apie ilgalaikį tęstinį įsipareigojimą Afganistanui ir ten vykdomai NATO misijai „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support Mission) bei patruliavimą Egėjo jūroje.
Pirmosios susitikimo dienos pabaigoje, visi renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su naujoje NATO antžeminio stebėjimo (angl. Alliance Ground Surveillance) programoje naudojamais bepiločiais orlaiviais ir stebėti jų parodomąjį skrydį. Sutartis dėl NATO antžeminio stebėjimo sistemos sukūrimo buvo pasirašyta 2012 m. Čikagos NATO viršūnių susitikime.
Šiuo metu NATO antžeminės stebėjimo sistemos kūrimo programoje dalyvauja 15 NATO šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Vieną iš šios programos užsakymų yra laimėjusi ir Lietuvos įmonė „ELSIS“, kuri kuria šios sistemos programinę įrangą, taip pat yra atsakinga už šios įrangos integravimą į bendrą sistemą.
Susitikimo išvakarėse, liepos 7 d., krašto apsaugos ministras J. Olekas Varšuvoje dalyvaus Miuncheno konferencijos organizatorių organizuojamoje apvalaus stalo diskusijoje, skirtoje naujausiems gynybos iššūkiams.
