Interpeliacijoje taip pat klausiama, ar jis pripažįsta nesuvokęs susidariusios situacijos svarbos, neįvertinęs paieškos ir gelbėjimo operacijos sudėtingumo, nekomunikavęs nei su pilotų artimaisiais, nei su visuomene.
„Nepripažįstu. Nuo 2009 metų, kai Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo vykdyti valstybinę žmonių paieškos ir gelbėjimo funkciją, per metus vidutiniškai yra atliekamos 27 tokio tipo operacijos. Kiekviena iš jų svarbi, kiekvienos iš jų metu yra kovojama dėl žmogaus gyvybės“, – į šį klausimą atsakė ministras.
Mano pirmtakė nei 2009 metais, nei 2011 metais nė karto nesiėmė asmeninės iniciatyvos perimti vadovavimą į savo rankas, – J.Olekas.
Kaip teigiama atsakymuose, nuo 2009 metų būdavo atvejų, kai dingusiųjų nepavykdavo rasti, iš viso 2009–2014 metais jūra negrąžino 23 asmenų. 2011 metais dingusiais pripažinti šeši, o 2009 metais – septyni asmenys.
„Visais tais atvejais gelbėtojai dėjo visas įmanomas pastangas, tačiau jos buvo bevaisės. Atkreipčiau dėmesį, kad mano pirmtakė nei 2009 metais, nei 2011 metais nė karto nesiėmė asmeninės iniciatyvos perimti vadovavimą į savo rankas, taip pat neteko skaityti žiniasklaidoje, kad operacijos vykdymo metu būtų tiesiogiai bendravusi su artimaisiais ar vykdžiusi aktyvią visuomenės informavimo kampaniją, atšaukdama svarbius susitikimus ir organizuodama spaudos konferencijas“, – rašo ministras savo atsakymuose Seimo nariams.
Taip pat ministras sako, kad galimoje lėktuvo dingimo vietoje jau pirmosiomis valandomis paiešką vykdė keturi Švedijos orlaiviai, vienas Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis ir du Karinių jūrų pajėgų laivai, o tai yra „gerokai didesni pajėgumai“ nei tokiais atvejais reikalauja teisės aktai.
„Už žmonių paiešką ir gelbėjimą jūroje atsakingi profesionalai, mano įsitikinimu, padarė viską, kas buvo jų galioje, ieškodami dingusio orlaivio An-2 ir jo įgulos narių. Valstybei rūpi žmogus ir jo gyvybė. Pirmosiomis valandomis buvo pasitelkti visi reikiami ir net gausesni, negu reglamentuoja mūsų teisės aktai, pajėgumai paieškai vandens paviršiuje, darant prielaidą, kad dingę pilotai turi visas reikiamas gelbėjimo priemones, ir tikintis juos rasti gyvus“, – teigia ministras.
Jis taip pat pažymėjo, jog darant prielaidą, kad pilotai pasinaudojo visomis įmanomomis gelbėjimosi priemonėmis – plaustu, hidrokostiumais, liemenėmis – gelbėjimo operaciją šiuo konkrečiu atveju buvo rekomenduojama vykdyti 13 valandų, tuo metu paieškos operacija nutraukta tik rekomenduojamą laiką viršijus du kartus, t. y. praėjus 26 valandoms.
Į kritiką, jog buvo nepakankamai bendraujama su artimaisiais, ministras atsakė, kad tai, remiantis tarptautine praktika, privalėjo užtikrinti dingusių pilotų darbdavys, „kuris išsiuntė juos į šią lemtingą kelionę ir kuris turėjo visus jų kontaktinius duomenis“.
Atsakymuose teigiama, jog sekmadienio naktį paaiškėjus, kad nutraukus operaciją pilotų artimieji iš orlaivio savininko negauna pakankamai informacijos, toliau su artimaisiais bendravo Krašto apsaugos minsiterijos atstovai ir pats ministras.
Svarstys posėdyje
Pagal Seimo statutą, J.Oleko atsakymai bus svarstomi Seimo posėdyje. Kitą dieną pateikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriame turi būti pareikštas parlamento pritarimas arba nepritarimas atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas An-2 su dviem patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Orlaivį iškėlus aptiktas vieno piloto kūnas.
