Durys prasidaro ir į lauko bulvarą išeina jaunas sportiškas vyras. Šuo nebekreipia dėmesio į praėjusį keturkojį kavalierių ir tuoj pat gretinasi prie šeimininko.
Dėmesį patraukia tai, kad šuo ne šiaip sau bėgioja greta, o dažnai užlipa ant vyro elektrinio paspirtuko – abu važiuoja kartu.
Prisistato – 33-ejų Juozas Stankevičius ir 4-erių Maila – laikos ir haskio mišrūnė. Paveldėjo haskiams būdingas skirtingų spalvų „terminatoriaus“ akis ir laikai būdingą kiek smulkesnę kūno formą.
Pirmiausia tenka atsakyti į klausimą, kaip pavyko šunį išmokyti važiuoti paspirtuku? Viskas vyko labai paprastai ir per kelias sekundes. Šis šuo tarsi tik ir laukia, kad jį šeimininkas ko nors pamokytų ar pasiūlytų kokios veiklos.
Toks pasitikėjimas šeimininku greičiausiai slypi pačioje vyro ir šuns pažinties pradžioje. Juozas dalyvavo karinėse pratybose miške. Ten rado paklydusį septynių mėnesių šunį. Pasiėmė, priglaudė.
Įdomu tai, kad vyras tuo metu kaip tik norėjo įsigyti šunį. Buvo pasirengęs nemažai už jį sumokėti. Rinkosi tarp kelių garsių veislių.
Likimas tarsi pats viską sudėliojo į vietas. Tiesa, Juozas iš pradžių nemanė gyvūno pasilikti. Visais būdais ieškojo šeimininkų ir juos buvo radęs. Vėl likimas – su jais niekaip nepavyko normaliai susisiekti. O kai pavyko, buvo praėję du mėnesiai. Juozas pareiškė, kad šio šuns atiduoti jau nebenori. Buvę šeimininkai daug nesiginčijo ir ramino save, kad dabar gyvūnas tikrai ten, kur jam likimas ir lėmė.
Jokios dresūros. Juozo nuomone, jei su šunimi daug bendrausi, jis tikrai atsilygins tuo pačiu ir daug ką supras. Dresavimas jam panašus į gyvūno darymą kažkokiu robotu ar žaislu.
Taip be jokių ypatingų pamokų šuo pats nusprendė besąlygiškai paklusti šeimininkui. Žinoma, savo charakterio jis neprarado. Tai labai judrus ir linksmas gyvūnas. Gali būti, kad sumaišyti laikos ir haskio genai sukūrė stebuklą – labai aktyvų, tačiau paklusnų ir visiškai neagresyvų šunį.
Paspirtukas – tai tik smulkmena. Juozas kartą Mailą pasisodino ant motociklo ir įveikė daugybę kilometrų: „Reikėjo važiuoti, o šuns nėra kur dėti. Paliksiu – gal pabėgs, liūdės. Sėdom kartu ant motociklo ir sėkmingai nuvažiavom, kur reikėjo.“