Pasak pagrindinės šios šventės organizatorės, Palangos krašto etnoklubo vadovės Zitos Baniulaitytės, tai unikalus šio krašto renginys, atgaivintas prieš du dešimtmečius. „Jei pažiūrėtume į Palangos istoriją, Birutės kalno paleoastronominius matavimus – pagrindinės šventės Palangoje buvo Jurginės ir Šv.Rokas. Pastaroji šventė ilgai užsiliko, o Jurginės buvo pamirštos. Susipažinę su Palangos istorija nusprendėme atgaivinti šventę ir ji gyvuoja“, – sakė Z.Baniulaitytė.
Pasak jos, tarpukariu šios šventės metu vykdavo procesijos – tikintieji eidavo nuo bažnyčios iki Birutės kalno, čia vykdavo pamaldos, buvo nešamos aukos. „Birutės kalnas susietas su Šv. Jurgiu, nes čia yra Šv.Jurgio koplyčia. Jei pažiūrėtume liaudiškus papročius – Jurginės siejamos su gyvulių išvarymu. Anksčiau prie Birutės kalno buvo atvaromi žirgai ir vedami aplink kalną. Ši apeiga buvo skirta tam, kad žirgai būtų sveiki, jų niekas nevogtų. Dabar esame miesto žmonės, tačiau bent jau žinome šventės ištakas. Tai pavasarinė, pasigėrėjimo gamta šventė“, – sakė žinovė.
Jurginės Palangoje prasidės 16 val., kai būrys ansamblių narių, tarp jų ir svečiai iš Latvijos, surengs spalvingas eitynes nuo centrinės aikštės Vytauto gatve iki Botanikos parko. „Kolektyvai yra paruošę daug pačių gražiausių dainų, kurios lauke skamba įspūdingai. Ansambliai sustoja vienoje ir kitoje tvenkinio pusėje, atlieka dainas skambant skudučiams, dūdmaišiams. Kai būna skaidrus oras, garsas eina per vandenį ir labai gražiai skamba. Ir paukščiai čiulba mums įsijungiant į gamtos atbudimą“, – šypsojosi Z.Baniulaitytė.
Nuo Birutės kalno ansamblių nariai keliaus prie buvusio „Anapilio“ klubo, kur kieme keps kiaušinienę. „Tai dabartinė mūsų tradicija, šiaip kiaušinienė kepama per Sekmines“, – linksmai pasakojo viena iš šventės organizatorių.