– Yra keletas jūsų prisiminimų knygų, bet pastaroji – „Kitokiu žvilgsniu“ – ne atsiminimų ir ne mokslinė. Ją galima pavadinti ezoterine knyga. Tai knyga apie tai, kas moksliškai neišmatuojama?
– Pasakyčiau kitaip, – tai mokslininko įžengimas į ezoterinį pasaulį. Stengiuosi žmogų įtikinti, kad nesuprantami reiškiniai iš tikro yra, nes yra daug žmonių, kurie turi išankstinį nusistatymą, neigia viską, nenori net pabandyti susidomėti tokia literatūra. Tai labai tamsi žmonių pusė. Kur galima, stengiuosi įrodyti, kad tokie reiškiniai egzistuoja. Stengiuosi pateikti pavyzdžius su augalais ar gyvūnais.
Pavyzdžiui, akupunktūra. Vieni sako, kad tai placebo efektas, kad žmogus tiesiog įtiki, jog adatos įdūrimas jam padės. Aš atsakau, kad yra gyvūnų akupunktūros klinika, kur šunys ar lenktyniniai žirgai gydomi akupunktūra, bet jų niekas neįtikina. Yra mokslininkų, kurie įrodė garso bangų įtaką augalų augimui. Tai labai objektyvu, galima centimetrais išmatuoti ar garso poveikis skatina dygti ir augti, pavyzdžiui, kviečius. Drąsiai pateikiu literatūros šaltinius, manau, kad pateisinau knygos pavadinimą, žiūriu joje kitokiu žvilgsniu.
Atgimimo metu tapau TSRS liaudies deputatu, teko daug būti Maskvoje, ginti Lietuvos problemas. Visa tai prasidėjo nuo mano nepolitinės draugystės su Algirdu Brazausku.
- Dvasinę žmogaus prigimtį skirtingos religijos traktuoja skirtingai, bet analizuoja visos. Koks jūsų santykis su krikščionybe? Nes krikščionybė į ezoteriką žiūri įtariai.
- Man visai nerūpi, kaip krikščionybė žiūri į tai, aš tik džiaugiuosi, kad atėjo laikas skirti religiją ir tikėjimą. Aš religijas palieku sau, tegul jos skelbia savo dogmas, o aš tikiu. Tikėjimą gavau ne iš knygų ar bažnyčios, o stebėdamas gamtą, lauko gėlės žiedą. Įsitikinau, kad tai negalėjo atsitikti atsitiktinai. Yra kūrėjas, kurį aš pripažįstu. Knygą „Kitokiu žvilgsniu“ užbaigiu palyginimu, kuris galbūt tinka man pačiam. Mokslininkas lipa į kalną, ir ant kalno viršūnės pamato Dievą. Jis klausia Dievo: „Ką tu čia darai?“, o Dievas jam atsako klausimu: „Kur tu buvai iki šiol?“
- Kaip jūs žiūrite į likimą – viskas yra nulemta, ar viskas žmogaus rankose?
Aš optimistiškiau žiūriu. Atsitiktinumų nėra, daug kas yra nulemta. Bet aš įsivaizduoju, kad kiekvienam žmogui yra duota galimybė veikti kažkokiose ribose. Kai reikia pasirinkti gėrį ar blogį, kai reikia pasirinkti kuo vadovautis – protu ar širdimi – čia yra žmogaus laisvė. Laisvėje žmogus vystosi dvasiškai.
Parengta pagal biografinio žinyno „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ laidą, transliuotą per „Žinių radiją“
