Parlamentaras kėlė klausimą, kad susidarančios nors ir 5 valandų transporto spūstys – didelis nepatogumas vežėjams, ypač, kai situaciją būtų galima pakeisti. Turint omenyje, kad apie 50 proc. iš viso krovininių transporto priemonių srauto iš Baltarusijos pusės vyksta be krovinių, vežėjai siūlo, kad jas būtų galima nukreipti per kitus Tverečiaus ir Adutiškio pasienio kontrolės punktus (PKP), ten įrengus minimalią infrastruktūrą.
Reikia pažymėti, kad 2010, 2011 m. transporto priemonių, kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną srautai išaugo kelis kartus. Muitinės departamento duomenimis, jei 2008 m. sieną kirto 1,6 mln. transporto priemonių, tai 2010 m. jų jau buvo 2,6, o 2011 m. – 2,8 mln. Šiemet per I metų ketvirtį sieną pervažiavo jau 1,3 mln. automobilių, todėl metų pabaigoje laukiama rekordinio skaičiaus. Statistika rodo, kad transporto srautai ypač padidėja kovą-birželį. Tuomet daugėja ir padidintos rizikos krovinių. Būtent iš Baltarusijos pusės ypač didelė tokių krovinių rizika. Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012-2014 m. laikotarpiu kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo.
Natūralu, kad dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Pažymėta, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte reikėtų įrengti daugiau eismo juostų. Be to, atkreiptas dėmesys, kad rekonstruojant šį punktą gali padidėti transporto spūstys, todėl būtina tam ruoštis ir numatyti jų sumažinimo mechanizmus.
Pokalbio metu aptartas ir žmogiškųjų išteklių klausimas. J.Razma klausė, ar metų pabaigoje vėl nepritrūks pinigų muitininkų atlyginimams išmokėti, ar pagerėjo jų aprūpinimas uniformomis, popieriumi, kitomis kasdieninio naudojimo priemonėmis, ar normalizuoti pareigūnų darbo krūviai A. Šipavičus pažymėjo, kad vasarą bus sustiprintas pasienio kontrolės punktų darbuotojų korpusas. Taip pat dirba ir muitinės pareigūnų mobiliosios grupės, kurios pagal poreikį reaguoja į susidariusias transporto spūstis. Muitinės administracija daro daug, kad iš darbo būtų pašalinti „korupcijos bacila“ užsikrėtę arba jai neatsparūs pareigūnai. Iš pernai atleistų 240 darbuotojų, pavyko atsisveikinti ir su didžiąja dalimi tokių žmonių. Tam, kad dirbti muitinės pareigūnu didėtų motyvacija, stengiamasi kelti pareigūnų atlyginimus, skatinti gerai dirbančiuosius. Ir šiuo metu skelbiami konkursai į laisvas darbo vietas muitinės sistemoje.
J. Razma pažymėjo, kad parlamentinės frakcijos preliminariai yra sutarusios siekti valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio didinimo, nors Vyriausybė yra paskelbusi tam nematanti galimybių.
Savo ruožtu Muitinės departamento vadovas pasidžiaugė, jog šiųmetinis biudžetas sumažino įtampas dėl atlyginimų darbuotojams ir jų aprūpinimo techninėmis priemonėmis, palyginti su praėjusių metų situacija. Apie 1,2 mln. litų skirta vien pareigūnų uniformoms atnaujinti, kur situacija pastaruoju metu darėsi apgailėtina.
J. Razmai iškėlus klausimą apie sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, pažymėta, kad muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta „pakelėje“, negalima nusiprausti, pavalgyti ir pan. Šį klausimą sprendžia Susisiekimo ministerija, bet ir muitinės vadovas pateikė savo pasiūlymus, kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas. J. Razma pasiūlė praktikuoti viešosios-privačios partnerystės būdą tai infrastruktūrai pagerinti ir pažadėjo šiuo klausimu dar kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
TS-LKD frakcijos seniūnas taip pat teiravosi, ar eilės prie sienos negalėtų būti sumažintos įdiegus elektroninę išankstinio eilės registravimo ir rezervavimo sistemą. Naudojantis šia sistema sunkvežimių vairuotojams nereikėtų laukti, jie žinotų savo atvykimo į muitinę laiką pagal iš anksto sudarytą grafiką. A. Šipavičius patikino, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte jau testuojama elektroninė eismo valdymo sistema. Be to, Susisiekimo ministerija pradėjo vystyti projektus dėl elektroninės eilės įdiegimo Lietuvos muitinėje. Aišku, tam reikės sugebančių valdyti tam tikras kompiuterines programas aukšto lygio profesionalų.
J. Razma priminė anksčiau konstatuotus elektroninės automobilio numerio atpažinimo sistemos strigimus. V. Šipavičius informavo, kad pasirašyta sutartis dėl šios sistemos aptarnavimo, ji plečiama kartu su Latvija ir Estija. „Tai pasiteisinęs technologinis sprendimas. Dėl bendradarbiavimo susitarimą pasirašė visos trys Baltijos valstybės ir kuriama vieninga informacinė sistema, leisianti vystyti vieningą transporto priemonių priežiūrą“, – sakė Muitinės departamento vadovas.
Gerų poslinkių yra ir dėl rentgeno sistemų muitinėje įrengimo. Mobilioji rentgeno sistema jau veikia, dar viena, pusiau mobilioji šiemet bus sumontuota Medininkų pasienio kontrolės punkte. Tikimasi, kad kitąmet tokios bus įrengtos Kybartų ir Panemunės PKP.
J. Razma Muitinės departamento direktoriaus teiravosi, kaip veikia tarp Lietuvos ir Baltarusijos muitinių pasirašytas protokolas dėl transporto srautų pralaidumo padidinimo. Pasak A. Šipavičiaus, Baltarusijos pusė susitarime kėlė išties ambicingus planus. Tiesa, transporto priemonių praleidžiama kur kas daugiau nei konstatuota susitarime. „Mes stengiamės su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais padaryti daugiau. Manau, kad tokios pastangos yra ir iš kaimynų pusės“, – sakė A. Šipavičius. Jis patikino dėl šio klausimo planuojantis susitikimą su baltarusių kolega rudenį.
Parlamentaras reziumavo, jog pastaraisiais metais muitinės sistemos darbas nuteikia pozityviai tiek dėl gerėjančios darbo kokybės, tiek dėl pasiektų rezultatų. Per 2-3 metus Lietuvos muitinė, ypač kovojant su kontrabanda, padarė pastebimą šuolį Europoje. 13 proc. sumažėjo nelegaliai įvežamų krovinių. Ypač kontrabandos srautus sumažino sulaikytos dvi didelės kontrabandos grupuotės Lietuvoje. J. Razma akcentavo, kad Muitinės departamentas turėtų dar labiau pasistengti, kad būtų išspręstos vežėjų keliamos eilių, aptarnavimo vilkinimo ir reikiamos infrastruktūros nebuvimo problemos.
Muitinės departamento direktorius išreiškė pageidavimą, kad Lietuvos Vyriausybė apsispręstų dėl transporto strategijos ir pasienio kontrolės postų vystymo. Jei būtų apsispręsta tokiu laikyti Medininkų PKP, reikėtų intensyviai vystyti jo infrastruktūrą.
