Viena muzikaliausių staigmenų – dviejų valandų Andriaus Mamontovo koncertas, skirtas šio atlikėjo jubiliejui. Praėjusiais metais atlikėjas atšventė savo 50-metį.
Dar vienu siurprizu organizatoriai vadina išskirtinį gatvės teatro spektaklį „Mobi Dikas“, kuris specialiai šiam renginiui statomas Italijoje, Modenoje. Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė pasakoja, jog šis spektaklis bus įspūdingas savo scenografija, mat jo pastatymui sukonstruotas specialus vežimas, kuris transformuojasi į laivą ir banginį.
Organizatoriai neslepia, jog žiemą, kuomet Klaipėdoje šviesų festivalio metu buvo demonstruojami įspūdingi italų „Šimtmečio vartai“, jau buvo aišku, jog itališki akcentai suspindės ir Jūros šventės metu. Nė nežinodami galutinių sprendimų klaipėdiečių komanda sutiko prisidėti prie ypatingo spektaklio gimimo. Valandos trukmės legenda kiekvieną Jūros šventės vakarą nemokamai bus rodoma piliavietėje, vienu metu jį galės stebėti apie 3 000 žiūrovų. Čia jie ir išvys įspūdingo dydžio, 8 metrų pločio ir 13 metrų ilgio platformą, kuri veš visus dvidešimt aktorių aidint išskirtinei muzikai.
Julia Janus sprendimai nustebino
Jūros šventės stilistika šiemet patikėta dizainerei Juliai Janus. Anot VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovo Romando Žiubrio, šįkart į šventę leista pažvelgti ne klaipėdiečių, o vilniečių akimis. Šventės kūrėjai neslepia – jos stilius nustebino.
„Akys atsivėrė, buvome gerokai nustebinti tuo, ką pasiūlė. Tai dar viena deklaracija, kad tai ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos šventė, kaip buvo sumanyta 1934 metais, minint pirmąją šventę“, – sakė R.Žiubrys.
J.Janus sukurtame dizaino sprendime matyti vyras, žvelgiantis į Klaipėdą – jūrą bei uostą, tačiau jo akių nematyti.
Dizainerė teigia šiuo vaizdu norėjusi išreikšti bet kurio lietuvio jausmą, ką jis galvoja apie Klaipėdą bei Jūros šventę, o šis jausmas, anot J.Janus, tai tarsi vienintelė „atostoga“, viena tokia, kuri asocijuojasi su jūra, vėju, laisve, kurią suteikia čia esanti erdvė, su kultūra, kuri būdinga tik pajūriui.
„Tas jausmas, kai nurauna stogą – tą ir bandžiau išreikšti šiame vaizde. Žmogaus ir miesto jausmas kartu – tai yra Klaipėda, o uostas, skrendančios žuvys asocijuojasi su minčių laisve“, – pasakojo kūrėja.
Mintis pasiūlyti stilistiką kurti J.Janus klaipėdiečių komandai, formuojančiai Jūros šventės programą, kilo išlukštenus idėją, o ja tapo formuluotė „Tas jausmas, kai...“.
„Išlukštenome formulę ir galvojome, kaip toliau su tuo šūkiu gyventi. Šis šūkis tinkamas ir eisenai, „Tas jausmas, kai...“, o kas tas „kai“, tegul eisenos dalyviai išsišifruoja, ką jie jaučia“, – sakė všį „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Dalia Grikšaitė, paminėjusi keletą šios frazės skambesių: „Tas jausmas, kai pavydi pats sau“, „Tas jausmas, kai apsisuka galva, nes nakties per mažai“, „Tas jausmas, kai per per koncertus kruizinių laivų terminale nurauna stogą“.
Juokaudamas Klaipėdos meras V.Grubliauskas linkėjo, kad Jūros šventė nurautų visus stogus, nenuraudama nuo laivų inkarų.
„Tas jausmas, kai.. vieną metų savaitgalį visa Lietuva vieninga kryptimi ir širdimi pajuda link jūros, prie kurios dar 1934 metais pakvietė pirmoji Jūros šventė. Apjungianti, vienijanti, stebinanti, transformuojanti miestą – tokia Jūros šventė pasitiks ir šį kartą, kviesdama savu pajautimu „iššifruoti daugtaškį“ ir atsakyti – o kas gi man yra Jūros šventė? Šį kartą su vilnietiško žvilgsnio gaiva, šventė tik dar kartą patvirtina svarbiausią savo misiją – vienyti miestus ir žmones. Liepos 27–29 dienomis Klaipėda ir vėl kviečia tapti didžiausios vasaros fiestos – Jūros šventės dalimi, semtis nepamirštamų įspūdžių, nuotaikos ir atradimų, kuriuos dovanoja jūra ir Klaipėdos žmonės“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Įspūdinga eisena
Anot R.Žiubrio, vienas stabiliausių šventės „banginių“, laikančių tradicijas – tai jūrinė eisena, pasklindanti miesto gatvėmis. Joje dalyvauja visa uosto bendruomenė – priešaky išsirikiuoja jūrininkai, nusidriekia Uosto kompanijų ir įvairiausių organizacijų spalvingi kolektyvai. Anksčiau gana skeptiškai į šį renginį žiūrėję dalyviai pastaraisiais metais pranoksta vienas kitą, pasitelkdami įspūdingą techniką, pasipuošdami išskirtiniais rūbais ar atributika.
Eisena labai tobulėja, išradingumo uostininkai tikrai turi, – sakė eiseną globojančios Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Uostininkai pradžioje skeptiškai žiūrėjo, buvo įpratę dirbti, o ne švęsti. Reikia mokėsti švęsti, tai puiki proga vasaros vidury. Eisena labai tobulėja, išradingumo uostininkai tikrai turi“, – sakė eiseną globojančios Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Jūrinio dvelksmo šventei ir šiemet suteiks į Jūros šventę užsukę buriniai laivai. Mieste viešės šeši projekto „Baltic sail“ laivai iš įvairių Baltijos uostų ir papuoš Kruizinių laivų terminalo krantines.
Fontanams ieškoma vietos
Žadama, jog šventėje, kaip ir pernai savo erdvę ras kiekvienas svečias. Senamiestyje kvies kino skveras, dizaino jūra, prie žvejo paminklo veiks tautinio paveldo krantinė. Piliavietėje bus galima paskanauti maisto iš čia išsirinkiavusių iš vagonėlių. Didieji koncertai svečių lauks Kruizinių laivų terminale, kur planuojama įrengti ir neįgaliųjų pakylą. Šią žinią siekiama paskleisti kuo plačiau, kad pakyla neliktų tuščia ir šventės lygiaverčiais svečiais pasijustų ir judėjimo negalią turintys žmonės.
Kasmet Jūros šventės metu vienu populiariausių renginių tapdavo išskirtinis muzikinių fontanų šou. Pasak Jūros šventės rengėjų, Jono kalnelis tam būdavęs idealia vieta, tačiau šiemet jis dėl statybų iškasinėtas ir šio šou surengti neįmanoma. Viliamasi, jog šį sprendimą pavyks įgyvendinti piliavietėje.
