„Lietuva laukia Jūros šventės, bet ir Klaipėda laukia Lietuvos. Imame grįžti į gyvenimo ritmą“, – konstatavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis vylėsi, kad pandeminė situacija Lietuvoje tik gerės ir ši Jūros šventė jau primins gyvenimą iki koronaviruso.
Prie šturvalo – naujas vadovas
„Tačiau švęsdami neturime prarasti budrumo. To ir linkiu šventės rengėjų įgulai – išlaviruoti“, – kalbėjo meras.
Šiemet, likus kelioms savaitėms iki Jūros šventės, ją organizuojanti viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ sulaukė naujo vadovo. Juo tapęs Liutauras Galinis pasakojo, kad yra pasirengę greitai reaguoti į pandeminę situaciją šalyje. „Tikimės, kad po mėnesio, liepos 23–25 dienomis, kai vyks šventė, bus dar daugiau atlaisvinimų. Tačiau jei nutiktų priešingai – esame pasirengę pokyčiams. Jei reikės – tversime teritorijas, samdysime apsaugos darbuotojus ir priimsime svečius tik su galimybių pasu, atšauksime prekybą maisto produktais, ribosime atstumus, jei reikės – vėl įvesime kaukes“, – kalbėjo L.Galinis.
Šiandien, matant, kad vis didesnė Lietuvos dalis patenka į vadinamąją žaliąją zoną, viliamasi, kad šventė vyks tokia, kokia planuojama. Su koncertais, muge, jūrinių įmonių eisena, teatriniais pasirodymais, kanojų lentynėmis Danėje.
Klaipėdos, kur gyventojai skiepijasi vangiai, meras teigė, kad kol kas nesvarsto galimybės skiepyti žmones per festivalį. „Abejoju, ar tai būtų protinga. Be to, mano supratimu, sumenkintų skiepų filosofiją“, – teigė V.Grubliauskas. Tačiau kartu pažymėjo svarstantis, kad galbūt „skiepai artės prie žmonių“ ir pasiskiepyti bus galima paprasčiau – prie parduotuvių, daugiabučių mikrorajonuose.
Grįžta šventinė eisena
Didžiausia šių metų eisena – pirmąją šventės dieną Klaipėdos gatvėmis vėl žygiuos uosto įmonių atstovai. Paradas, kuriame tempiamos didžiulės meninės instaliacijos, persirengę dalyviai šoka, dainuoja ir groja – vienas ryškiausių Jūros šventės akcentų. Praėjusiais metais organizatoriai jo buvo atsisakę.
Šiemet nuspręsta, kad eisenos reikia. Juolab kad Klaipėdos uosto direkcija švenčia savo, kaip nepriklausomo uosto, trisdešimtąjį jubiliejų.
Eisena bus maždaug 500 žingsnių ilgesnė ir prasidės nuo Klaipėdos universiteto miestelio. Ties J.Janonio gatve prie eisenos prisijungs kapitonai, vesiantys parado dalyvius iki pat Pilies tilto. Čia lauks apdovanojimai.
„Gaila, kad pernai eisenos nebuvo. Manau, ji tikrai suteikia šarmo šiai šventei. Atsigriebsime šiemet“, – juokavo Klaipėdos uosto direkcijos vadovas A.Latakas. Kartu jis pasidžiaugė, kad tradicinėmis tapusios drakonų valčių lenktynės jau surinko 37 komandas ir tikisi atkaklios kovos Danės upėje.
Šventėje – pasiilgto miesto istorijos
Šiemet Jūros šventės organizatoriai skelbia, kad šventę geriausiai atspindi jos tezė – „Pasiilgto miesto istorijos“. Taip tarsi bus grąžinama atvykėliams tai, ką pandeminiai metai atėmė iš kiekvieno. Specialūs žemėlapiai kvies pažinti miestą, sužinoti jo istorijas.
Anot L.Galinio, didelis dėmesys bus skiriamas senjorams, tautinėms mažumoms, jaunimui. Juolab kad šiemet Klaipėda – Europos kultūros sostinė. Tad jaunuoliai šventėje turės atskirą kūrybinę erdvę.
Didieji šventės koncertai vyks kaip ir įprasta – Kruizinių laivų terminale bei Teatro aikštėje.
Didieji koncertai numatyti terminale. Penktadienį čia gros „The Roop“, „Sisters on Wire“ bei Kastytis Kerbedis. Šeštadienį – Giedrė Kilčiauskienė, Donatas Montvydas ir Marijonas Mikutavičius. O Teatro aikštėje žadami Gabrieliaus Vagelio, Jurijaus Veklenko, KaYros koncertai. Koncertus vainikuos fejerverkai, kurių pernai nebuvo.
Šventę puoš didieji burlaiviai
Ryškiu Jūros šventės akcentu taps išsiilgta regata „The Tall Ships“. Klaipėda kaip tik taps jos starto vieta. Laukiama, kad į Lietuvos uostą atvyks apie trisdešimt burlaivių. Sekmadienį jie visi už uosto vartų pakels bures ir išplauks.
Numatyta, kad klaipėdiečiams dalis burlaivių atsivers ir bus galima juos aplankyti. Regatoje dalyvaus ir du Klaipėdos universiteto laivai – „Brabander“ ir „Odisėja“.
Numatyta ir daugiau jūrinių akcentų – tradicinis vainikų nuleidimas į jūrą. Šitaip klaipėdiečiai ir miesto svečiai pagerbia išėjusius ir negrįžusius jūrininkus.
