Po didžiausios metų šventės uostamiestyje jau tapo įprasta, kad tik pasibaigus paskutiniesiems koncertams, prekybininkams susilanksčius palapines, pasipila kritikos banga. Ironizuodamas šį fenomeną režisierius Alvydas Vizgirda buvo net pastatęs spektaklį „Milijono šypsenų miestas“ pagal komentarus interneto puslapiuose.
Užgrūdo terminalą
Penktadienį Klaipėdos savivaldybėje surengtas susitikimas tik ką pasibaigusiai šventei aptarti, išanalizuoti klaidoms, kad daugiau jos nepasikartotų. „Miesto 750-ajam jubiliejui surengta šventė ir praėjusių metų regata užkėlė kartelę, todėl natūralu, kad daug kas yra lyginama“, – teigė meras Rimantas Taraškevičius. Jam pačiam labiausiai įstrigo palapinių miesteliu virtęs Kruizinių laivų terminalas, kai vienas prie kito spraudėsi prekybininkai, siūlantys užkandžių, gėrimų, o pramogautojams nebuvo nė kaip praeiti. „Visur tik čirškina, kepa, verda. Kyla klausimas, ar tikrai visi suvažiuoja į šventę tik pavalgyti“, – kalbėjo R.Taraškevičius.
„Klaipėdos laivų remonto“ įmonės direktorius Alvydas Butkus tikino, kad kitąmet prieštarausiąs, jei vėl bus užsimota įsileisti šitiek prekeivių į terminalą.
Eismas – chaotiškas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vytautas Kazlauskas daugiausia kritikos žėrė dėl eismo per Jūros šventę organizavimo. Jis esą buvo chaotiškas, sukėlė daug problemų tiek vairuotojams, tiek pareigūnams. Anot V.Kazlausko, buvo išduota per daug leidimų važinėti po senamiestį aptarnaujančioms transporto priemonėms. Tai kėlė nepatogumų ir šventės dalyviams. „Žmonės, einantys į Kruizinių laivų terminalą, galima sakyti, šluostė sustatytus automobilius. Taip neturi būti – atvažiavę į vietą jie turi netrukus išvažiuoti, o nestovėti ten“, – teigė V.Kazlauskas.
Dėl Kruizinių laivų terminale sustatytų automobilių nepatogumų patyrė ir viešuosius tualetus valančios bendrovės darbininkai – niekaip negalėjo privažiuoti iki tikslo.
V.Kazlausko nuomone, turi būti griežtai reglamentuota, kada prekybininkai gali įvažiuoti į senamiestį, kaip išvažiuoti, kad nebūtų tokio chaoso.
Pasukamasis tiltelis šiemet irgi kėlė nerimą pareigūnams. Vos tilteliui nusisukus, penkiolikai minučių į uostelį įplaukiantiems laivams praleisti, išsyk nusidriekdavo eilės žmonių. Kad nepasikartotų Vokietijoje tragiškai pasibaigusio festivalio „Love Parade“ scenarijus, siūloma griežtai reglamentuoti, kaip tas tiltelis turi dirbti.
Anot V.Kazlausko, pačią mugę, užimančią visą Danės skverą, reikėtų perkelti į kur kas patogesnę vietą, kad žmonėms būtų patogiau prieiti ir neliktų kišenvagių rojaus. Tam pritarė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Anot jos, mugės dienomis įsisprausti į minią buvo sudėtinga ir tvarkytojams, todėl šie teritoriją švarindavo tik rytais ir vakarais.
Kliuvo ir Mikai
Abejojama, ar sprendimas surengti masinį mokamą renginį per Jūros šventę pasiteisino. Dėl britų dainininko Mikos koncerto daugybę nepatogumų patyrė įvairios kompanijos ir patys gyventojai, sekmadienio vakarą užsimoję keltis į Smiltynę.
„Stengėmės į viską pažiūrėti geranoriškai, tačiau tokie dalykai turi būti derinami gerokai anksčiau, o ne tuomet, kai jau tvirtai apsisprendžiama rengti koncertą“, – teigė Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas. Keltai, šią vasarą keliantys iš Kruizinių laivų terminalo į Smiltynę, buvo sutrikdyti – jie sekmadienio vakarą turėjo kursuoti iš Naujosios perkėlos. Keleiviai vėliau autobusu buvo vežami į senamiestį. Dėl to bendrovė patyrė nuostolių.
Anot Jūros šventės vadovo Remigijaus Mockaus, ši šventė prilygsta cunamiui. Jis pripažino, kad šventė nevaldomai liberalėja ir reikėtų griežčiau reglamentuoti jos tvarką. „Tačiau tai, kad žmonių buvo pilna visuose renginiuose, rodo, kad ji Klaipėdai – reikalinga”, – sakė jis.
