Dvi muziejuje atkurtos skirtingų istorinių laikotarpių valtys leidžia ne tik susipažinti su miesto ar uosto istorija, bet ir leistis į kelionę laiku. Dore plaukiama Dangės upe, o kurėnas, iškėlęs bures, kviečia tyrinėti Kuršių marių platybes. Ekskursijos rengiamos iš anksto nustatytomis dienomis, todėl būtina registracija. Ekskursijos pradžia – Klaipėdos pilies uostelyje, iš kur ir išplaukiama. Numatytomis dienomis rengiamos dvi ekskursijos: 12 ir 15 valandą.
Dorė plauks birželio 28 , 29, liepos 3, 4, 9, 10, 11, 15, 18, 19, 22, 23, 26, 30, 31 dienomis. Kurėnas – birželio 26, liepos 6, 12, 20, 25 dienomis. Rugpjūčio ekskursijų dienos dar tikslinamos.
Kadangi istorinės valtys yra išlaikiusios autentišką išvaizdą ir tūrius, todėl ekskursijų grupės yra nedidėlės:– iki 10 žmonių. Ekskursijos rengiamos, jeigu susirenka bent penki norintys pažinti vandenų pasaulį.
Ekskursijos dore buvo pradėtos rengti pernai. Šią galimybę pažinti ir pamatyti Klaipėdą kitaip – iš upės, kartu sužinoti miesto istoriją, itin vertino ir klaipėdiečiai, ir jų svečiai.
Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šių ekskursijų metu pažįstama ne tik senoji Klaipėda, bet ir pristatomas laivybos paveldas, mat dorė pastatyta pagal 1977 metais Neringos žuvininkystės ūkio muziejui padovanotą motorinę valtį.
Muziejaus istorikas Dainius Elertas teigia, kad Dangė ankstesniais laikais buvo miesto ašimi, svarbiausia jo gyvybės arterija.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Vaizdai, plaukiant Danės upe |
„Apie Dangės uostą mažai kas ir bežino, nors realiai jis egzistuoja ir dabar, – sako istorikas. – Eidamas per Biržos tiltą retas kuris įsivaizduoja, kad žengia per senuosius miesto vartus. O greta juk buvo ir miesto svarstyklės, prie pat upės stovėjo bažnyčios su specialiomis prieplaukomis į jas atplaukiantiems. Čia XVIII a. kūrėsi chemijos pramonės pionieriai: veikė potašo ir pelenų fabrikas, davęs vardą visam Pelenyno kvartalui (dabar teritorija tarp Dangės ir Bangų g.)“.
Dorės pajūryje buvo itin populiarios sovietmečiu. Jos buvo naudojamos žvejybai sekliose Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantės vandenyse su statomais tinklais ir ūdomis. Nors dorės nebuvo greitos – išvystydavo tik iki 5 mazgų (apie 9 km/h) greitį, tačiau žvejai gyrė geras šių valčių jūrines savybes. Jose tilpdavo iki 4 tonų laimikio, o įgulai reikėjo tik trijų žvejų.
Jūrų muziejaus kurėnas jau daugiau nei dešimtį metų reprezentuoja Kuršių marių žvejišką paveldą, pradeda garbingus jūrinius paradus, dalyvauja mokslinėse ekspedicijose.
Kurėno kapitonas muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romladas Adomavičius teigia, kad nėra geresnės galimybės suprasti senąją pamario kultūrą, įkvėpti gaivaus marių oro, kaip pačiam išbandyti plaukimą kurėnu. Ekskursijos kurėnu metu susipažįstama su Klaipėdos uosto istorija ir dabartimi.
Kurėnais dar iki XX a. vidurio plaukiojo ir žvejojo visi Kuršių marių žvejai. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti. Jų vietą užėmė dorės.
Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas.
