Daugiau nei tris dešimtmečius muziejuje dirbanti moteris džiaugiasi būsimomis delfinariumo permainomis, toliau rūpinasi ne tik administracijos darbu, bet ir muziejaus augintiniais. Šis rūpestis iš vadovės atima daug laiko, tad jo nelieka norui turėti savo namuose augintinį. Nors nenusivilia, sako, kad būtinai įsigis išėjusi į pensiją.
– Neseniai prasidėjo delfinariumo rekonstrukcija, delfinai išvežti į Graikiją, nebevyksta jų pasirodymai. Kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate?
– Pirmiausiai džiaugiamės, kad pagaliau prasidėjo darbai. Gyvename viltimi, kad pavasarį ar ankstyvą vasarą delfinai grįš ir lankytojus pasitiksime gražesniu delfinariumu. Dabar vyksta statybos, kol kas griaunama, ardoma ir ruošiamasi rimtiems statybos darbams. Šiaip ar taip, gyvenimas Jūrų muziejuje ir toliau verda. Treneriams sunkiau, kai gyvūnų nebėra, dirbama su likusiais penkiais Kalifornijos jūrų liūtais. Akvariume ar muziejuje niekas nesustojo, viskas sukasi savo ratu. Kartais reikia pagalvoti, kaip prisikviesti lankytojų per žiemą. Nors mus lanko, nepaisydamit žvarbių orų, sniego. Muziejų pagyvina šiuo metu veikiantis pingvinų paštas, taip pat Kalėdoms lankytojų laukia įvairūs siurprizai.
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Pingvinai |
Šiuo metu vyksta pirmasis rekonstrukcijos etapas. Kokių pokyčių laukiama delfinariume?
– Bus daug naujo, ko lankytojai nepastebės, kas svarbu patiems gyvūnams. Keičiamas akvariumo vandens paruošimas, įranga, kuri žymiai pagerins vandens kokybę, tai labai svarbu delfinų gyvenimui uždarose patalpose. Pagerės patalpų vėdinimas, šildymas. Lankytojai pamatys visiškai pakeistą delfinariumo interjerą, įėjimas, fojė, kavinė, tualetai bus sutvarkyti ar perkelti į kitas patogesnes vietas, salė bus šviesesnė. Daugiau galimybių suteiks vaizdo projekcijos, apšvietimo, garso įranga, kurie praturtins delfinų pasirodymus. Rekonstrukcija kainuos 10 milijonų litų, pinigai skiriami iš Europos Sąjungos.
– Kas numatoma per antrą rekonstrukcijos etapą?
– Turėtų atsirasti didžiulis lauko baseinas, kur vyktų edukaciniai delfinų pasirodymai, Įsikurtų tikras delfinų terapijos centras, skirtas dirbti su neįgaliais vaikais.
Jūrų muziejaus nuotr./Kol vyks delfinariumo rekonstrukcija, delfinai gyvena Graikijoje, Atikos zoologijos sode. |
– Sakykite, ar rūpinantis administraciniu darbu lieka laiko aplankyti pačius muziejaus augintinius?
– Turi likti laiko. Vadovas negali dirbti vien su popieriais. Jei nematys, kas realiai vyksta, kaip treneriams ar gyvūnams sekasi, koks čia vadovas? Stengiuosi bent keletą kartų per savaitę pažiūrėti, kaip gyvena mūsų augintiniai.
– Kada ir kaip prasidėjo jūsų darbas Jūrų muziejuje?
– Čia dirbti pradėjau 1979 metais. Baigusi Vilniaus universitetą, gavau paskyrimą į Jūrų muziejų. Iš pradžių buvau tada dar vadinto Švietimo ir kultūrinio masinio darbo skyriaus vedėja. Pradžioje gąsdino šis darbas, nes turiu istorinį išsilavinimą, o čia reikėjo išmanyti ir biologiją. Teko daug mokytis, užsibrėžiau tikslą, kad jei čia dirbu, turiu išmokti viską. Teko organizuoti padalinio darbą, konferencijas, renginius. 2002 metais susirgus ir išėjus Jūrų muziejaus įkūrėjui bei ilgamečiam vadovui Aloyzui Každailiui, teko man užimti jo vietą.
– Su kokiais džiaugsmais ar liūdesiu tenka susidurti darbe?
– Džiaugiuosi kiekvienu pavykusiu renginiu, gimusiu jaunikliu ar darbuotojų sėkme. Malonu, kad pavyksta įgyvendinti kai kuriuos projektus ir turėti planų. Žinoma, būna ir skaudžių akimirkų, ypač gyvūnų netektys, tai yra baisiausias dalykas.
– Ką jums reiškia Jūrų muziejus?
– Jis reiškia man patį gyvenimą. Čia yra viskas: ir darbas, ir namai, ir artimi draugai. Jūrų muziejus man yra reikšmingiausia gyvenimo dalis.
– Ar namuose turite gyvūnų?
– Ne, neturiu. Aš labai atsakingai žiūriu į gyvūnų laikymą. Gyvūnui, kaip ir vaikui, reikia daug priežiūros. Kai būsiu pensijoje ir turėsiu laiko, būtinai įsigysiu augintinį. Tikriausiai labiausiai norėčiau auginti šunį.