Pirmadienio vakarą piratai ties Nigerijos krantais, prie Harkurto uosto užpuolė laivą „Solarte“, kuriame dirba ir lietuviai jūrininkai. Piratai apiplėšė laivą ir pagrobė keturis įgulos narius. Pagrobėjai nežinoma kryptimi išplukdė budėjusį ukrainietį kapitoną ir dar tris jūrininkus, tarp jų du Lietuvos piliečiai. Vienas jų – kapitono padėjėjas, kitas – eilinis jūreivis. Abu vyrai yra iš Klaipėdos.
Prie laivo priplaukę piratai greitai į jį įsiropštė, įgulą gąsdino šūviais. Manoma, kad „Solarte“ savininkai nebuvo pasamdę apsaugos, kuri lydėtų laivą ir saugotų jį nuo piratų.
Kol kas piratai nesusisiekė su laivo savininkais ir neiškėlė jokių reikalavimų dėl pagrobtųjų.
92 metrų ilgio ir 16,2 metrų pločio laivas plaukioja su Komorų salų vėliava ir priklauso Rusijos įmonei „Rainbow Reefers“. Dabar jis stovi Harkurto uoste, saugomas Nigerijos kariškių.
Atsieina tūkstančius
Šiuo metu J.Liepuoniaus buvusi karinė fregata stovi Maltos uoste. Laive montuojami ginklų sandėliai, kita įranga. Baigus darbus laivas plauks prie Maldyvų salų, į regioną, kuriame yra per 1 000 salų. Apie 200 iš jų yra gyvenamos, o kitose įsikuria įvairaus plauko nusikaltėliai.
„Saugosime laivus nuo įvairių negeriečių“, – sako J.Liepuonius. Laive budi ginkluoti specialiųjų pajėgų kariai, buvę karininkai. Ant laivo yra greitaeigis kateris, galintis išvystyti 70 mazgų greitį, kai tuo metu keleiviniai kateriai skrieja perpus mažesniu greičiu. Tokiu laivu galima labai greitai pasiekti bet kurį pavojaus tašką.
J.Liepuonius valdo laivą, kuris sudėtingame regione plaukiantiems laivams pristato apsaugos darbuotojus, pasibaigus laivo saugojimui – juos paima.
„Mes esame kaip bazė šiai apsaugai, reikia nuplaukti į vieną tašką ir sutikti laivą, perduoti ginkluotą apsaugą, iš kito – paimti. Apsaugą samdo įvairios laivų kompanijos“, – pasakojo J.Liepuonius.
Pasak jo, šiuo metu piratai yra itin suaktyvėję, tad apsaugą samdo apie 90 proc. šiame regione plaukiančių laivų.
Apsauga šiame regione – itin brangi, tačiau siekdami apsaugoti krovinius ir įgulas, kompanijų savininkai negaili dešimčių tūkstančių dolerių.
Apsaugos kainos kiek nukritusios, savaitė kainuoja 30 – 50 tūkstančių dolerių. Milžiniški pinigai!
„Man teko dirbti su 40 tūkstančių tonų laivu, jo papildomas draudimas nuplaukti į tokį regioną kainuoja 70 tūkst. dolerių. Apsaugos kainos kiek nukritusios, savaitė kainuoja 30 – 50 tūkstančių dolerių. Milžiniški pinigai!
Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune, Durbane įsikūrę daug apsaugos firmų. Laivų tiekimu rūpinasi, daro spygliuotą vielą, montuoja vandens patrankas, ko tik nėra.
Daug kas iš to daro gerą verslą. Ta apsauga nėra pigus dalykas, nors, būna, samdo indą, šrilankietį, kuris vos automatą nulaiko. Nauja tendencija – iš Rytų Europos vadovas, o pagalbiniai apsaugininkai – iš Šri Lankos, Indijos ar kitos šalies, kur pigi darbo jėga. Tuomet apsauga atsieis apie 20 tūkstančių dolerių savaitei“, – įspūdingas sumas vardijo kapitonas.
Kiti 10 proc. laivų savininkų rizikuoja arba patys įsirengia apsaugines priemones. Laivai apvyniojami spygliuota viela, įtaisoma akustinė patranka, vandens patrankos, įrengiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos. „Tų priemonių yra nemažai, nėra taip, kad jūrininkai aklai eitų“, – sako jis.
Pasak J.Liepuoniaus, akustinė patranka skleidžia tokį garsą, kad, atrodo, sprogsta ausų būgneliai, sukasi galva ir, regis, išeisi iš proto. Šios patrankos veikia iki 2 jūrmylių atstumu. Antena montuojama ant laivo viršaus ir jo paties neveikia, tik aplinką. J.Liepuonius prisiminė, jog neseniai tokios patrankos dėka Honkonge buvo išvaikyti demonstrantai. Efektingas prietaisas kainuoja apie 20 tūkst. dolerių. Tokie saugo ir atomines elektrines, tiltus, kitus strateginius objektus.
Pasitaiko ir tokių savininkų, kurie nusprendžia rizikuoti. „Būna taip, ai, vienąkart praplaukėm, antrą, o trečias, žiūrėk, nemelavo“, – sakė J.Liepuonius. Jo manymu, laivas „Solarte“, pirmadienio vakarą užpultas piratų ties Nigerijos krantais, keliavo be apsaugos.
„Matyt, ir priemonių nebuvo, jei taip lengvai užlipo. Nors negaliu akivaizdžiai to teigti, nežinodamas realios situacijos“, – svarstė kapitonas.
Akustinė patranka skleidžia tokį garsą, kad, atrodo, sprogsta ausų būgneliai, sukasi galva ir, regis, išeisi iš proto.
Ir išperka, ir susitaria
J.Liepuoniui Amsterdame neseniai teko bendrauti su škotu, kuris dalyvauja derybose išperkant įkaitus. Užsieniečio nuomone, po M.Kadhafio nuvertimo Libijoje juodąją rinką užplūdo gausybė ginklų, kuriuos ir įsigyja piratai.
„Pigių, gerų, ne kiniško šlamšto, o vokiškų, amerikietiškų, rusiškų. Tai buvo savotiškas žmogus, tačiau bet kokių ginklų nepirko. Piratai jų, be abejo, įsigyja, kas turi pinigų. Piratavimo suaktyvėjimas su tuo ir siejamas, yra ginklų – yra su kuo pulti, – pašnekesį su škotu prisiminė kapitonas. – Deltos regione, kur naftingi rajonai, daug separatistinių grupuočių, kurios neva siekia nepriklausomybės nuo Nigerijos. Ginklų pirkimui visų pirma reikia pinigų, žmonių grobimas – vienas būdų tų pinigų gauti“.
Kokią išpirką teks mokėti, o gal jos pavyks išvengti, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Pasak J.Liepuoniaus, nulemia tai, koks žmogus pagrobtas, jo rangas, iš kokios šalies jis kilęs.
„Reikalavimai visada prasideda nuo milijono. Vyksta derybos ir, būna ,pasibaigia 50-200 tūkstančių dolerių. Išpirką moka daugiausia laivų savininkai. Vyriausybei nepriklauso šis dalykas. Viską lemia ir individualūs ryšiai, įtaka valdžiai, įtaka gentyje, kuriai pagrobėjai priklauso. Kartais derybų metu pavyksta paspausti, pagąsdinti, kažką pažadėti, gali paleisti ir be užstato. Daug reiškia šeimyniniai gentiniai ryšiai, jeigu vyresnysis pasakys paleisti – gali ir paleisti“, – pasakojo J.Liepuonius.
Paklaustas, ar tokios sumos laivų savininkams yra pakeliamos, kapitonas teigė, kad yra tokių, kuriems ir 100 tūkstančių, ir pusė milijono dolerių nebūtų tokia didelė suma.
„Ypatingai iš Sankt Peterburgo, Rusijos, ten tokiame versle sumos sukasi milijonais, nors žuvis nėra brangus produktas“, – sakė patyręs kapitonas, kuris laisvu metu apie saugumą jūroje pasakoja Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams.
Mėtė Molotovo kokteilius
Pats J.Liepuonius sandūrių su piratais taip pat yra išgyvenęs, tačiau apie tai linkęs nutylėti.
„Yra buvę istorijų, susiję su žmonių gyvybėmis. Plaukėme be apsaugos, puolė, bet nesinori šnekėti. Teko panaudoti ir Molotovo kokteilius“, – puse lūpų užsimena kapitonas.
Piratus jis buvo sutikęs dar 1980-aisiais, tuomet buvo užpultas laivas su Portugalijos jūrininkais. Vienas buvo nušautas, trys sužeisti. Juos J.Liepuonius su kolegomis gydė plaukiojančioje bazėje „Tarybų Lietuva“.
„Piratavimas buvo visais laikais. Dar 7 000 metų prieš Kristų buvo išleisti įsakymai kovai su piratais. Jų tai sumažėja, tai padaugėja. Jei oro sąlygos blogos, didelis bangavimas, prasta ekonominė situacija ir mažai laivų – ir piratų mažai, o šiuo metu jų smarkiai padaugėję“, – sakė J.Liepuonius.
