Justinas – vienas konkurso laimėtojų ir vienas iš šimto žmonių, patekusiųjų ant pašto ženklų.
Kalbiname jį ir klausiame, kas jis ir ką veikia, kodėl bei kaip žvelgia į Lietuvą ir jos vietą pasaulyje.
– Pats esi lietuvis, į save tarsi sugėręs galybę skirtingų patirčių pasaulyje: studijavai Jungtinėje Karalystėje, ten pat dirbai prestižinėje reklamos agentūroje „Manning Gottlieb“ ir įkūrei platformą „OUT Lithuania“, kurioje užsienio lietuviai gali rasti kūrybingų, įkvepiančių asmenybių iš Lietuvos bei bendrauti tarpusavyje. Kaip gyvenimas užsienyje tave pakeitė? Kaip tau atrodo, kokį poveikį tos patirtys daro tavo dabartiniams sprendimams?
– Labai pakeitė požiūrį ir mąstymą. Pirmiausia, gyvenimas Londone, vienoje iš globalių sostinių, labai „sumažina“ pasaulį – bendravimas su žmonėmis iš įvairių šalių padeda mąstyti globaliau, tam tikros galvoje sukurtos sienos ir atstumai sumažėja ar visai išnyksta. Kai pamatai, kaip įvairūs žmonės gyvena, kokius dalykus daro, pats pradedi matyti labai daug veiklos galimybių, gimsta naujų idėjų ir atsiranda pasitikėjimas savimi, kad viskas yra įmanoma.
Žmonės meta nuobodžius darbus, drąsiai bando įvairias veiklas, keliauja po pasaulį ir „freelance‘ina“, pradeda kurti savo verslus. Taip pat dingsta bet kokie provincialūs nusistatymai ar stereotipai kitų žmonių atžvilgiu – pagyvenus tautų, rasių, orientacijų katile supranti, kad visi skirtingi, visi lygūs
– Po sėkmingos karjeros pradžios nusprendei grįžti į Lietuvą ir čia net įkurti savo verslą – prekės ženklų reklamos strategijos ir inovacijų studiją „Hungry Scout“. Kas paskatino tokiam žingsniui?
– Išvažiavęs į JK, visuomet žinojau, kad grįšiu atgal – tai buvo tik laiko klausimas. Padirbus vienoje iš didžiausių pasaulio reklamos rinkų, įgavau daug žinių ir patirties. UK rinkodaros industrija yra gerokai senesnė nei Lietuvos, tad ten buvo galimybė labai daug išmokti. Baigiau rinkodaros mokslų bakalaurą ir vėliau pasukau dirbti agentūroje.
Gyvendamas Londone visuomet stebėjau rinkodaros industrijos naujienas Lietuvoje ir mačiau daug vietų, kur galima tobulėti – be abejo, įrankių ir platformų atžvilgiu, bet dar labiau – požiūrio, prekės ženklų strateginio mąstymo atžvilgiu. Per daug prekės ženklų fokusuojasi į trumpalaikius pardavimo skatinimus čia ir dabar. Ilgalaikė vizija, inovacijos, tvaraus verslo kūrimas ilguoju laikotarpiu atneša didesnę grąžą. Tai paskatino grįžti, atnešti tarptautinę gerąją patirtį į Lietuvą ir atidaryti „Hungry Scout“. Be abejo, labai pasiilgau ir namų – Vilnius yra nuostabus miestas gyventi, čia gyvenant tai lengva pamiršti.
– Domiesi dirbtiniu intelektu ir jo galimybėmis reklamos srityje. Koks jo pritaikymas ar galimybės tave asmeniškai labiausiai yra nustebinę?
– Kaip vartotojui man labai įdomu balso asistentai tokie kaip Amazon Alexa ar Google Assistant, ir jų galimybės centralizuotai valdyti mūsų namus ir prietaisus – nuo lempučių iki šaldytuvo. Jie leidžia automatizuoti daugybę nuobodžių kasdienių užduočių: nuo dienotvarkės planavimo iki kasdienių prekių pirkimo. Tačiau labiausiai mane žavi tai, kiek ir kokių duomenų dirbtinio intelekto sistemos leidžia surinkti bei apdoroti.
Pavyzdžiui, Amazon, naudodami dirbtinį intelektą, gali pereiti prie nuspėjamo pirkimo – tai reiškia, kad jie žinos, kokių prekių tau reikės ir jas tau išsiųs proaktyviai, tau nieko nedarant ir neužsakant. Viskas, ką vartotojui reikės daryti, tai nuspręsti, kurias atsiųstas prekes pasilikti. Bendrai paėmus, dirbtinio intelekto galimybė nuspėti, ką žmonės darys, ko norės, kur keliaus – tai atveria nerealias galimybes rinkodarai.
– Tave atradome, nes laimėjai konkursą ir patekai ant pašto ženklo – sveikinimai. Kokį dar pažįstamą pasaulio lietuvį ant pašto ženklo siūlytum tu? Kodėl?
– Tikrai negalėčiau išskirti vieno žmogaus – turėtumėt duoti man bent 100 laisvų pašto ženklų!
– Atrodo, jog turi itin daug pažįstamų lietuvių aplink pasaulį – kur daugiausia jų sutikai? Gal turi keistų pažinties istorijų? Kuo tave žavi lietuviai užsienyje?
– Daugiausia pasaulio lietuvių sutikau Londone – šis miestas veikia kaip pirmieji vartai į pasaulį, kur dauguma atvyksta pagyventi, atranda globalių galimybių ir juda toliau. Arba grįžta namo! Lietuviai visame pasaulyje labai ambicingi ir drąsūs – vien tai, kad jie paliko namus ir ryžosi avantiūrai kitoje šalyje, rodo alkį siekti daugiau. Manau, kad mes, kaip tauta, esame labai verslūs ir darbštūs – šios savybės leidžia lietuviams daug pasiekti.
– Kaip tau atrodo, kaip lietuviai reaguoja į modernias, tačiau į meilę šaliai apeliuojančias šiuolaikines iniciatyvas? Ko mums trūksta, ar, priešingai, turime per daug, kai kalbame apie lietuvių ryšį su savo gimtuoju kraštu?
– Tokių iniciatyvų tikrai nėra per daug – kokybiškų modernių patriotiškumą ir ryšį su Lietuva palaikančių iniciatyvų reikia. Esame nepriklausomi dar labai neilgą laiką, todėl dar mokomės, kaip švęsti ir džiaugtis savo identitetu. Kai kurie lietuviai, būdami užsienyje, dar drovisi savo kilmės, jaučiasi nepilnaverčiai. Todėl iniciatyvos, kurios skatina mus švęsti lietuviškumą, parodyti pasauliui, kas mes esame ir kokie esame, yra labai sveikintinos. Tai buvo ir viena priežasčių, kodėl įkūrėme „OUT Lithuania“ – norėjome parodyti tiek pasauliui, tiek patiems lietuviams, kad turime kuo didžiuotis ir galime drąsiai prisistatydami sakyti „I’m from Lithuania“.
– Koks tavo paties santykis su patriotiškumu?
– Gyvendamas užsienyje niekada neatitrūkau nuo Lietuvos gyvenimo – sekiau naujienas, balsuodavau rinkimuose, bendravau su užsienio lietuviais. Universitete įkūrėme lietuvių klubą, o vėliau – „OUT Lithuania“ bendruomenę. Na, o „Spotify“ turiu lietuvišką grojaraštį. O buvę bendradarbiai britai iš manęs gavo ne vieną nemokamą „paskaitą“ apie tai, kokia šauni Lietuva ir kad jie būtinai privalo atvažiuoti aplankyti!
Dabar labai džiaugiuosi galėdamas gyventi Vilniuje ir dirbti Lietuvai. Kovojome už laisvą tėvynę tam, kad patys galėtume niekieno netrukdomi kurti savo šalį ir ateitį. Kad išvažiuojame gyventi į kitas šalis – labai gerai. Svarbiausia yra po to grįžti ir parvežti patirtį. Būtų mano valia – studentų Erasmus programa būtų privaloma.
– Kada pradėjai liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“? Koks tai vakaras? Gal jau numanai, kur ir kaip giedosi šiemet?
– Pirmą kartą giedojau prieš kelerius metus namie su draugais. Šiemet pirmą kartą turėsiu progą tai daryti prie Mindaugo paminklo Vilniuje – laukia nuostabus vakaras.
– Lietuvių – 4 milijonai visame pasaulyje. Keturi milijonai žmonių gyvena ir, pavyzdžiui, Los Andžele. Ką, tavo manymu, mes ir kaip tauta, ir kaip individai dar galėtume (pa)daryti, kad išsiskirtume pasaulyje?
– Manau, svarbiausia yra nebandyti būti kažkuo kitu – dažnai lyginame save su kitais, bandome sakyti „mes labiau kaip skandinavai“, „Vilnius – šiaurės Berlynas“ ir pan. Kaip ir mėgstame galvoti, kad tam tikros bėdos ar ydos būdingos išskirtinai tik lietuviams. Teisinamės, kad negalime kažko, nes esame maža ar mažai žinoma šalis. Neturime to ar ano. Atraskime ir didžiuokimės savo identitetu, tradicijomis, atsikratykime to nepilnavertiškumo komplekso, kuris kartais dar išlenda. Turime turtingą istoriją, laisvą tautą ir šviesią ateitį. Viskas yra įmanoma!
„Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-ąją jau dešimtąjį kartą suvienys visus lietuvius aplink pasaulį. Šiemet „Tautiška giesmė“ bus giedama vieną akimirką visame pasaulyje – 21:00 Lietuvos laiku (GMT+3). Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga turime šansą tarptautinėje arenoje pasiskelbti vieningiausia tauta pasaulyje ir atšvęsti Lietuvą, kuri gyva visame pasaulyje – ten, kur yra nors vienas lietuvis. Prisijungti prie šventės gali kiekvienas norintis – nesvarbu, iš kur jis ir ar kalba lietuviškai. Daugiau informacijos www.4000000.lt
