J.Karosas 15min.lt teigė, kad V.Zatlero žingsnis nusipelno pagarbos. „Tai mums turėtų būti pamoka, kad daugiau nebeįvyktų taip, kaip buvo su Evaldu Lementausku. Esu labai susikrimtęs ir man gėda dėl Lietuvos parlamento. Latvijos prezidentas principingai parodė požiūrį į problemą“, – sakė jis.
Socialdemokratas priminė, kad po to, kai Seimas nepanaikino parlamentaro E.Lementausko teisinio imuniteto, dėl ko teismas nebegali tęsti jo bylos nagrinėjimo, pasipiktinimo balsai pamažu nuščiuvo.
„Vienas ar kitas parlamentaras pasipiktino, tuo viskas ir baigėsi. Manau, kad pas mus aukščiausi valdžios pareigūnai pernelyg santūriai sureagavo į E.Lementausko atvejį, nors jis ir griauna valstybės pamatus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė į tai akivaizdžiai nenorėjo kištis“, – pabrėžė J.Karosas.
Socialdemokratas pabrėžė, kad politinis nestabilumas kaimyninėje valstybėje, su kuria sieja tvirti ryšiai, turės neigiamos įtakos regiono prestižui, tačiau padėties nedramatizuoja. „Latvija išgyveno daug juodų dienų, ypač ekonomine prasme, šalis tik dabar atsigauna. Panašūs atvejai kenkia tarptautiniam valstybės ir viso regiono prestižui“, – sakė jis.
Papiktino parlamento veiksmai
15min.lt jau skelbė, kad Latvijos prezidentas šeštadienio vakarą per televiziją kreipėsi į tautą prašydamas leisti nutraukti Seimo įgaliojimus. V.Zatlero motyvas – Seimas nusprendė Kovos su korupcija biurui neleisti atlikti kratą korupciniais sandoriais įtariamo įstatymų leidėjo ir verslininko Ainaro Šlesaro namuose.
„Ketvirtadienio balsavimas parodė esant rimtą prieštarą tarp įstatymų leidžiamosios valdžios ir teismų. Seimas parodė nepagarbą teismui. Labai gaila, tai įvyko jau ne pirmą kartą. Mes matome, kad Seimas gerai jaučiasi melo atmosferoje“ – kalboje pabrėžė Latvijos prezidentas.
Latvijos konstitucijos 48-asis straipsnis suteikia prezidentui teisę inicijuoti parlamento paleidimą, nenurodant terminų, tačiau tokiu atveju turi būti skelbiamas referendumas. V.Zatleras kreipėsi į Latvijos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Seimo įgaliojimų nutraukimo.
Jeigu rinkėjai nepalaikys pasiūlymo nutraukti įstatymų leidėjų darbo, prezidentas laikomas atsistatydinusiu. Tiesa, tai neturėtų bauginti V.Zatlero, nes jo kadencija baigsis liepos 7 dieną.
Seimo paleidimo tvarka Lietuvoje
Lietuvos Konstitucija numato kelis Seimo paleidimo būdus. Vienas iš jų – parlamentas pasileidžia pats. Pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jeigu už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai (85) Seimo narių.
Pirmalaikius rinkimus gali paskelbti ir prezidentas, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė Vyriausybės programos arba per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus ir Vyriausybės siūlymu, jeigu parlamentas yra pareiškęs nepasitikėjimą Vyriausybe.
Pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad valstybės vadovas negali skelbti pirmalaikių rinkimų, jeigu iki jo kadencijos pabaigos liko mažiau kaip pusmetis.
Paskutinis bandymas surengti priešlaikinius Seimo rinkimus įvyko praėjusiųjų metų lapkritį. Tuomet parlamentarai nepritarė opozicijos siūlytam tai numatančiam nutarimo projektui. Beje, tąsyk dokumento projekto nepalaikė ir dalis jo iniciatorių.
Praėjusiųjų metų rugsėjį politikos užribyje esanti Naujoji sąjunga nesėkmingai bandė inicijuoti referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuri būtų praplėtusi prezidento galias paleisti Seimą. Jie norėjo Konstituciją papildyti nuostata, jog prezidentas gali paleisti parlamentą 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu.
